„OSIRIS-REx“ (kurio pavadinimas reiškia gan daug dalykų: kilmę, spektrinę analizę, išteklių identifikavimą, regolito tyrinėjimą) Bennu esančiame molyje aptiko vandens.
Du spektrometrai atrado hidroksilo – arba kitaip, deguonies ir vandeninio molekulių, kurios yra susijungusios tarpusavyje. Prie misijos dirbantys mokslininkai mano, kad hidroksilo galima rasti visame asteroide esančiame molyje.
Toks atradimas reiškia, kad kažkada Bennu turėjo sąveikauti su vandeniu – nes asteroidas yra pakankamai mažas, kad jame vanduo susidarytų pats. Žinoma, mokslininkai mano, jog kažkada Bennu galėjo būti didesnis, todėl skysto vandens telkiniai turėjo egzistuoti ant ankstesniojo asteroido kūno.
„Hidratuoti mineralai asteroide patvirtina, kad Bennu – kosminis kūnas, matęs dar Saulės sistemos formavimosi pradžią. Jis taip pat yra puiki vieta „OSIRIS-REx“ atliekamiems tyrinėjimams, kuriais siekiama surinkti daugiau informacijos apie primityviųjų lakiųjų ir organinių junginių sudėtį, – teigia Amy Simon iš NASA. – Kai šių junginių pavyzdžiai 2023 m. bus grąžinti atgal į Žemę – mokslininkams tai bus šventė, jie gaus gausybę informacijos apie Saulės sistemos istoriją ir evoliuciją.“
Prie misijos dirbantys mokslininkai taip pat sugebėjo labai tiksliai nuspėti Bennu diametrą, rotacinį greitį ir pasvirimą, jie tai,p pat padarė gan tikslų Bennu formos modelį.
Vienintelis dalykas, ko jiems nepavyko nuspėti – kad asteroido paviršiuje yra daug daugiau akmenų, nei buvo manyta. Tai reiškia, kad mokslininkams teks atlikti gilesnius tyrinėjimus ir stebėjimus, kad nuspręstų iš kurios asteroido vietos 2020 m. galėtų būti paimti pavyzdžiai.
Didžiausia pastebėta uola yra ties asteroido pietų ašigaliu – ji beveik 50 metrų aukščio ir 55 metrų pločio – bet mokslininkai teigia, kad tai nėra neįveikiama kliūtis.
„Iki šiol gauti duomenys rodo, jog šiai misijai buvo pasirinktas puikus asteroidas. Iki šiol neradome jokios neįveikiamos kliūties, – teigia pagrindinė „OSIRIS-Rex“ projekto tyrėja iš Arizonos universiteto Dante Lauretta. – Erdvėlaivis yra sveikas ir jo moksliniai instrumentai veikia geriau, nei tikėjomės. Laikas pradėti nuotykius!“
„OSIRIS-REx“ ir toliau tęs savo tyrinėjimus skriedamas pro asteroido šiaurės ir pietų ašigalius bei pusiaują. Kartais jis priartės per 70 km. atstumą, kad galėtų įvertinti Bennu masę. Tai leis mokslininkams nustatyti, kada zondas gali įskrieti į orbitą, taip pat sužinoti daugiau apie Bennu struktūrą ir sudėtį.
Mokslininkai tikisi, kad į orbitą zondas pateks gruodžio 31 d. ir iki vasario skriedamas aplink jį atliks kitą tyrimų seriją.
Bennu nuo mūsų Žemės yra pakankamai netoli. Jo orbita kertasi su mūsiške, todėl Bennu kas 6 metus praskrenda pro Žemę. Nors maži asteroidai gali suktis labai greitai, Bennu, kurio diametras yra kiek didesnis nei Niujorko aukščiausio pastato – Empire State Building (aukštis – 449 m.), sukasi pakankamai lėtai – kas 4,3 val. Tai reiškia, kad „OSIRIS-REx“ galės gan lengvai prisitaikyti ir trumpam nusileisti ant jo.
Pavyzdžiai iš šio seno Žemės kaimyno, gali padėti mokslininkams suprasti ne tik daugiau apie asteroidus esančius netoli Žemės, bet ir kaip susiformavo planetos bei atsirado gyvybė.
Parengta pagal CNN.
