Visiškas Mėnulio užtemimas įvyksta tada, kai Žemė atsiranda tiksliai per vidurį tarp Saulės ir Mėnulio ir sukuria šešėlį, kuris krenta ant vienintelio natūralaus Žemės palydovo paviršiaus.
Stebėtojai gali tikėtis, kad Mėnulis po truputį pradės tamsėti, kol jis taps raudonas – taip nutiks dėl Žemės atmosferos. Jei mūsų planetoje atmosferos nebūtų, Mėnulis atrodytų juodas ar jo išvis nesimatytų.
Tuo pačiu Mėnulis bus ir artimiausiame Žemei taške, todėl jis atrodys 14 proc. didesnis – dėl to tokie dangaus reiškiniai vadinami superpilnatimi. Kita superpilnatis nutiks vasario 19 d., o mažiausias Mėnulis šiemet atrodys kovo mėnesį.
Žemiau stebėkite užtemimą tiesiogiai iš skirtingų pasaulio kampelių:
