Ankstų penktadienio rytą, 3:45 val. Lietuvos lai, „Space Falcon 9“ raketa pakils iš Kanaveralo kyšulio Floridoje (JAV) ir su savimi skraidins Azijos ryšių palydovą, oro pajėgų tyrimams skirtą krovinį ir „Beresheet“ nusileidimo aparatą, kurį gamino „SpaceIL“.
Nusileidimo aparatas sveria apie 150 kilogramų ir yra maždaug 2 metrų skersmens. Pati „SpaceIL“ kompanija buvo įkurta 2011 metais ir vėliau nusprendė dalyvauti „Google Lunar XPRIZE“ konkurse, kurio tikslas buvo atlikti pirmą privačią misiją į Mėnulį. Deja, bet 2018 metų pradžioje konkursas buvo nutrauktas, tačiau „SpaceIL“, kartu su keletu kitų kompanijų nusprendė tęsti pradėtą darbą. Įmonėje dirba ne daugiau kaip 30 inžinierių ir keletas savanorių.
„Tai pirmas projektas, kurį mes atlikome. Pradėjome jį maždaug prieš keturis metus – tokiam projektui tai tikrai neįtikėtina“, – teigė „SpaceIL“ programos vadovo pavaduotojas Eranas Shmidtas.
Beje, „SpaceIL“ misija vyks pakankamai ilgai – 40 dienų, tuo tarpu anksčiau vykusios „Apollo“ misijos Mėnulį pasiekė vos per tris dienas. Žinoma, jei šiam erdvėlaiviui pavyks pasiekti Mėnulio paviršių – bus tikrai įspūdinga, nes visa misija kainavo vos 100 mln. dolerių.
Po paleidimo, „SpaceIL“ orlaivis į orbitą kils palaipsniui. Balandžio pradžioje jis turėtų pasiekti tolimiausią savo orbitos tašką – maždaug 400 tūkst kilometrų. Tai bus pakankamai toli, kad orlaivį imtų veikti Mėnulio gravitacija ir jam pavyktų patekti į palydovo orbitą.
Tada „SpaceIL“ erdvėlaivis aplink Mėnulį skries dar kelias savaites, kol galiausiai balandžio 11 dieną bandys nusileisti ant jo paviršiaus, Giedros jūros regione, esančiame į šiaurę nuo pusiaujo. Planuojama nusileidimo vieta yra kažkur tarp „Apollo 15“ ir „Apollo 17“ nusileidimo vietų.
„Tai tikrai netoli nuo „Apollo“ misijų nusileidimo vietų, bet mes ant jų tikrai nenutūpsime“, – sakė E.Shmidtas.
Kaip jau buvo minėta, ši misija originaliai turėjo būti „Google Lunar XPRIZE“ dalis. Šis konkursas siūlė 30 mln. dolerių finansavimą nusileidimui Mėnulyje, o dėl to „Beresheet“ nusileidimo aparatas turi pakankamai mažai instrumentų ir veiks naudodamas saulės paneles.
Nusileidimo aparatas turi tik du naudingus krovinius – magnetometrą, kurį sukūrė Weizmanno mokslo instituto Izraelyje mokslininkai ir penkių kamerų komplektą, į kurį įeina panoraminė ir asmenukių kamera.
„Planuojame daryti nuotraukas tiek prieš, tiek po nusileidimo“, – teigė E.Shmidtas.
Dėl duomenų išsiuntimo atgal į Žemę, „SpaceIL“ pavyko susitarti su Švedijos kosmoso korporacija (SSC) ir NASA giliojo kosmoso tinklu (DSN). Su jais sutartis buvo pasirašyta praėjusiais metais, o tai padaryti padėjo Izraelio kosmoso agentūra.
Nusileidęs „Bersheet“ kosmose gyvuos neilgai. Nusileidimo aparatas neturi terminio valdymo sistemos, todėl negalės susidoroti su didele temperatūra atėjus dienai Mėnulyje. Jei misija pavyks ir aparatas nusileis balandžio 11 dieną - jis išgyvens tik tris dienas.
„Su SSC pavyko susitarti, kad po mėnesio jie pabandys susisiekti su erdvėlaiviu Mėnulyje, kad patikrinti ar nėra jokių gyvybės ženklų. Tai nebūtina, bet kodėl nepabandžius?“, – sakė E. Shmidtas.
Erdvėlaivis turi ir dar vieną įdomią funkciją, mat vienas iš „Google Lunar XPRIZE“ tikslų buvo padaryti taip, jog erdvėlaivis judėtų ir galėtų padaryti nuotraukų iš keleto Mėnulio vietų. Bndydami išpildyti šį reikalavimą, „SpaceIL“ savo aparatą sukonstravo taip, jog šis įjungęs savo variklius galėtų pašokti ir nusileistų už, maždaug, 500 metrų.
Nors tokia funkcija tikrai yra, komanda dar nenusprendė ar tikrai bandys tai atlikti. Sprendimą jie planuoja priimti po to, kai žinos ar aplinka yra saugi ir nėra jokių didelių akmenų ar kraterių, kurie galėtų sukelti problemų erdvėlaiviui pašokus.
„Galbūt mes atliksime šį šuolį. Viskas priklauso nuo to, kaip pasiseks kelionė. Tokia funkcija yra, bet jos panaudojimas tikrai nėra mūsų prioritetas“, – teigė E.Shmidtas.
Šios misijos sėkmė būtų didelis žingsnis privačių kosmoso agentūrų pramonei. Kol kas tik trims valstybės pavyko nusileisti Mėnulyje – JAV, Sovietų Sąjungai ir Kinijai. Jei šiam startuoliui misija pasiseks, Izraelis taps tik ketvirtąja šalimi, kuriai teko pabūti Mėnulyje.
Parengta pagal „Forbes“
