Atmetus visus juokelius, kad Mėnulis padarytas iš sūrio, mokslininkai iš tiesų stengiasi suprasti mėnulio mantijos, esančios tarp plutos ir šerdies, sudėtį.
Tai jiems suprasti padeda smūginiai krateriai. Kai asteroidai (ir kiti objektai) atsitrenkia į Mėnulio paviršių, pluta įtrūksta, o mantijos gabalai pasiekia paviršių – o mėnuleigis „Yutu-2“ kaip tik ir ieško tokių objektų. Ir šią savaitę žurnale „Nature“ ir buvo pateiktas tyrimas, apibendrinantis pirmuosius mėnuleigio radinius.
Aštuntajame dešimtmetyje astronomai teigė, kad kažkada Mėnulio paviršių dengė magmos vandenynas. Magma – tai išsilydžiusi, tiršta materija, iš kurios vėliau susiformuoja uolos ir akmenys. Magmai atvėsus, mineralai iškyla į viršų, o sunkesnieji elementai nuskęsta gilyn. Taip ant mineralinės mantijos susiformavo bazaltinė pluta. Mokslininkai mano, kad tarp tų mineralų mantijoje gali būti olivinas ir piroksenas, kurie randami asteroiduose ir viršutinėje Žemės mantijoje.
Žinios apie tai, kaip vystėsi mėnulis, gali padėti suprasti ir Žemės evoliuciją. Palyginus su Žeme, Mėnulio paviršius yra sąlyginai tyras, nesuardytas.
„Mėnulio mantijos perpratimas kritiškai svarbus magmos vandenyno teorijos patvirtinimui, – sako Kinijos Mokslų akademijos Nacionalinių Astronominių observatorijų profesorius Li Chunlai. – Tai taip pat padėtų giliau suprasti terminę ir magminę Mėnulio evoliuciją“.
„Chang’e-4“ Von Karmano krateryje nusileido šių metų sausio 3 d. Po nusileidimo iš modulio išvažiavo mėnuleigis „Yutu-2“. Mėnuleigio užduotis – tyrinėti Pietų Ašigalio-Aitkeno baseiną – seniausią ir didžiausią tolimosios Mėnulio pusės kraterį, kurio skersmuo – apie 2500 kilometrų.
Ir mėginiuose, kuriuos surinko mėnuleigis, jau aptikta olivino pėdsakų, o iš gilesnių vietų paimtuose mėginiuose olivino buvo dar daugiau. Kadangi bazalte yra abiejų mineralų, mokslininkai teoretizuoja, kad mantijoje olivino ir pirokseno gali būti po lygiai – o ne kažkurio daugiau.
Kad suprastų mantijos sudėtį, mėnuleigiui reikės ištirti didesnę teritoriją, plytinčią aplink nusileidimo vietą – bet pirma misijos dalis yra surinkti esminius duomenis.
Tada „Yutu-2“ parinks daugiau pavyzdžių nuo kraterio paviršiaus ir nustatys jų kilmę – o mokslininkai svarsto apie galimybes pargabenti mėginius į Žemę.
