Ar nusileidimas Europoje gali tapti mirtinais spąstais?

Ledinis Jupiterio palydovas Europa tyrėjus domina jau seniai. Mat po jo paviršiumi plyti vandenynas, kuriame tikėtina rasti mikroskopinę gyvybę. Tačiau nutupdyti kosminį zondą ant palydovo gali būti gerokai sudėtingiau, nei manyta. Kai kas tokią misiją vadina potencialiai neįmanoma.

 Ledinis Jupiterio palydovas Europa tyrėjus domina jau seniai.<br> NASA nuotr.
 Ledinis Jupiterio palydovas Europa tyrėjus domina jau seniai.<br> NASA nuotr.
 Pagerintoje NASA kosminio laivo Galileo padarytoje nuotraukoje įžiūrimas sudėtingas Jupiterio palydovo Europos ledinio paviršiaus linijinių skilimų piešinys. <br> NASA nuotr.
 Pagerintoje NASA kosminio laivo Galileo padarytoje nuotraukoje įžiūrimas sudėtingas Jupiterio palydovo Europos ledinio paviršiaus linijinių skilimų piešinys. <br> NASA nuotr.
 „Galileo“ užfiksuota nuotrauka.<br> NASA nuotr.
 „Galileo“ užfiksuota nuotrauka.<br> NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 4, 2019, 12:47 PM

Žemiau pateikta spalvota Europos paviršiaus nuotrauka kosminiu laivu „Galileo“ buvo padaryta 2017 m. rugpjūtį. Atrodo, lyg Europą dengtų statmeni ledo sluoksniai, tačiau naujo Planetologijos instituto tyrimai rodo, kad paviršius gali būti toks porėtas, kad vos nutūpęs, bet koks aparatas tiesiog prasmegtų skradžiai.

Mokslininkai praneša, kad Europoje daug dulkių. Tai – neįtikėtinai mažos, nutolusios viena nuo kitos dalelės. Tokia medžiaga mažiau tanki už šviežiai iškritusį sniegą, todėl kam nors ant jo nutūpus, būtų labai lengva prasmegti.

Tokios išvados remiasi Europą dengiančių dalelių atspindėjimo savybėmis. Atspindėjimo savybes apibūdina paviršiaus atspindėtos šviesos kiekis – albedas. Paskui mokslininkai palygino surinktus duomenimis su mažo tankio dulkių – aliuminio oksido miltelių – atspindėjimo geba.

Palyginimas atskleidė kelis panašumus, rodančius, kad užšalusį palydovo okeaną dengia dulkės, kurių savybės primena aliuminio oksido charakteristikas. Tai yra, paviršių palietęs kosminis aparatas atsidurtų mirtinuose spąstuose.

Žinoma, savo teorijai patvirtinti tyrėjams prireiks daugiau duomenų. Mat anksčiau panašūs nuogąstavimai buvo išsakomi ir mūsų Mėnulio atžvilgiu – tačiau jie, kaip žina, nepasitvirtino.

Planetologijos instituto tyrėjas sako: „Žinoma, iki robotzuoto kosminio laivo „Luna-2“ nutupdymo 1959 metais buvo nerimaujama, kad Mėnulį gali dengti mažo tankio dulkių sluoksnis, ir tada bet koks aparatas turėjo įklimpti. Tačiau svarbu atminti, kad nuotolinis tokių objektų kaip Europa stebėjimas regimųjų spindulių diapazone pateikia informaciją tik apie pačius viršutinius paviršiaus sluoksnio mikronus“.

Naujo tyrimo rezultatus NASA jau sužinojo, tačiau būsimų Europos tyrimo misijų atsisakyti neketina. Tikimasi, kad 2023-2025 metais gali startuoti erdvėlaivis „Europa Clipper“. Jo tikslas – iš arčiau ištirti palydovą ir įvertinti, ar ledo dengiamame okeane yra gyvybės „statybinių blokų“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.