Objektas guli dešimčių kilometrų gylyje po 2500 km skersmens smūginiu krateriu, vadinamu Pietų ašigalio-Aitkeno baseinu. Kuris yra tolimojoje mėnulio pusėje, todėl mums nematomas. Mokslininkai spėlioja, kad tai gali būti ištiškęs gigantiško metalinio asteroido branduolys arba ilgainiui sušalęs kadaise iki raudonumo karštos lavos vandenynas.
„Įsivaizduokite metalo krūvą, penkiskart didesnę už Didžiąją Havajų salą, užkastą po paviršiumi. Tokio dydžio yra netikėtai aptikta masė“, – sako Bayloro universiteto geomokslininkas Peteris B.Jamesas. Jis yra vienas iš kelių JAV mokslininkų, kurie paskelbė apie atradimą žurnale „Geophysical Research Letters“.
Jis teigia, kad gravitacijos jėga „kur ji bebūtų ir iš kur bebūtų atsiradusi“ yra tokia didelė, kad toje vietoje Pietų ašigalio-Aitkeno baseino dugnas yra įdubęs per gerus 800 metrų.
Manoma, kad Pietų ašigalio-Aitkeno baseinas yra vieta, kur po 500 milijonų metų nuo Mėnulio susidarymo nutiko siaubingas susidūrimas. Taip pat manoma, kad tai yra didžiausias ir seniausias smūginis krateris visoje Saulės sistemoje.
Kas ten iš tiesų nutiko prieš 5 milijardus metų, lieka paslaptimi, bet faktas, kad smūgis buvo toks stiprus, jog pramušė visą Mėnulio plutą ir į paviršių išmetė dalį mantijos – gilesnį geologinį sluoksnį.
Dėl šių priežasčių geologai siekia toliau tyrinėti baseiną – kad surastų daugiau užuominų apie Mėnulio formavimąsi ir sandarą. Tiesą sakant, dėl tos pačios priežasties ten nusileido ir kinai – „Chang’e 4“ misija vyksta 180 km pločio Van Karmano krateryje, kuris irgi yra Pietų-ašigalio-Aitkeno baseino ribose.
P.B. Jamesas su kolegomis anomaliją atrado sujungę duomenis iš dviejų NASA Mėnulio misijų. Vienas iš jų – „Lunar Reconnaissance Orbiter“ – kuri ir toliau nuolat fotografuoja mėnulio paviršių ir tai leido sudaryti didelės raiškos paviršiaus aukščio žemėlapius.
