Vienas iš jų – asteroidas Didymos mus pasieks tik 2123 metais – o ir tada nuo mūsų bus per 5,9 mln. km. Nepaisant to, NASA vis tiek nori atlikti bandymus ir nusiųsti specialią DART (angl. Double Asteroid Redirection Test) misiją, kurios tikslas – išbandyti gynybinį erdvėlaivį, saugantį nuo asteroidų.
Ne pavojingi, bet naudingi
Nors 1999 KW4 ir nekėlė jokio realaus pavojaus mūsų planetai – tokie artimi apsilankymai suteikia daug naudingų duomenų mokslininkams, kurie vėliau bando kurti planus, kaip reikėtų apsisaugoti nuo galimai pavojingo asteroido ateityje.
Europos pietinė observatorija (angl. European South Observatory, ESO) apskaičiavo, kad gegužės 25 dieną 1999 KW4 pro mus praskriejo 5,2 mln. km atstumu. Šį objektą taip pat stebėjo ir Tarptautinis perspėjimo apie asteroidus tinklas (angl. International Asteroid Warning Network, IAWN) – tai yra grupė organizacijų, kurios bando aptikti ir stebėti Netoli Žemės skriejančius objektus (angl. Near Earth Objects, NEO).
Kai asteroidas skriejo pro Žemę, ESO astronomai į jį nukreipė savo didžiausią teleskopą ir fotografavo artėjantį dangaus kūną. Beje, šis asteroidas yra sudarytas iš dviejų objektų: vienas yra 1,3 km skersmens, o kitas, skriejantis aplink jį – 360 metrų. Šios nuotraukos leis astronomams nustatyti ar abu objektai yra sudaryti iš tos pačios medžiagos ir kaip jie sąveikauja tarpusavyje.
„Šie ir kiti duomenys, kuriuos surinko IAWN, bus naudojami kuriant efektyvias asteroidų nukreipimo strategijas tiems atvejams, kai grėsmė bus labai didelė“, – sakė ESO astronomas Olivieras Hainautas.
„Blogiausiu atveju šie duomenys bus panaudoti norint nustatyti, kaip asteroidas gali sąveikauti su atmosfera ir Žemės paviršiumi – taip susidūrimo atveju būtų galima sumažinti žalą“, – pridėjo jis.
Didelis, pavojingas ir nedraugiškas
1999 KW4 pasirodė esą nepavojingu, tačiau tai labai gerai praktika astronomams – nes link mūsų artėja kitas kosminis objektas, kuris, nors ir ne toks didelis, gali būti jau nebe toks draugiškas. Šio asteroido vardas – Didymos ir jis taip pat yra sudarytas iš dviejų objektų, kaip ir 1999 KW4. Pirmoji asteroido dalis yra 780 metrų skersmens, o kita, skriejanti aplink jį – 160 metrų.
Didymos aplink Saulę apskrieja maždaug kartą per metus, o arčiausiai Žemės jis buvo 2003 metais – per 7,18 mln. km. Nors tai atrodo gana didelis atstumas, pavojingo asteroido vardą jis gavo dėl to, kad 2123 metais jis gali priartėti prie mūsų per 5,9 mln. km. Nepaisant to, kad jis yra mažesnis – susidūrimo atveju jis vis tiek sukeltų nemažai žalos.
Nors šis asteroidas Žemės neaplankys dar kiek daugiau nei šimtą metų, NASA jau taikosi į jį ir nori ten pasiųsti pirmąją misiją DART. Astronomai sako, kad tai asteroido orbitą galėtų pakreipti 1 proc., o tai yra užtektinai, kad reikėtų iš naujo apskaičiuoti jo trajektorijas. Pagrindinis šio eksperimento tikslas būtų nustatyti, kiek iš tiesų efektyvi yra DART.
NASA tokį erdvėlaivį tikisi paleisti iki 2021 metų, galbūt jį iškels „Space X“ „Falcon 9“ raketa, o Didymos erdvėlaivis pasieks iki 2022 metų.
Tuo metu asteroidas būtų už 11 mln. km nuo Žemės – tačiau mokslininkai vis tiek galėtų stebėti tiek jį, tiek DART misiją.
Dar vienas kosminis pasiuntinys
Europos kosmoso agentūra (angl. European Space Agency, ESA) praneša, šių metų rugsėjo 9 dieną pro mūsų planetą turėtų praskrieti dar vienas tolimas svečias – asteroidas 2006 QV89. Šis kosminis objektas yra įtrauktas į pavojingų NEO sąrašą.
Nors šiame sąraše asteroidas užima ketvirtą vietą, susidūrimo galimybė yra pakankamai nedidelė – 1 iš 7299. Šio kosminio objekto skersmuo – 40 metrų. Tai – palyginus nedaug, jei lyginsime jį su 10 km asteroidu, kuris prieš 66 mln. metų nuo Žemės paviršiaus nušlavė dinozaurus.
Nepaisant to, kad susidūrimo tikimybė yra pakankamai nedidelė, ESA vis tiek jį stebi. Remiantis agentūros sukurtu modeliu, 2006 QV89 greičiausiai pro Žemę praskries 6,7 mln. km atstumu. Kaip pavyzdį paimkime Mėnulį, kuris yra už 384 400 km.
Jau iš asteroido pavadinimo galima spręsti, kad šis kosminis objektas buvo atrastas 2006 metais, o jei tiksliau, tų metų rugpjūčio 9 dieną. Pirmieji jį pastebėjo astronomai iš „Catalina Sky Survey“ organizacijos, esančios Tusone, Arizonoje (JAV). Nuo tada pastebėta, kad šis asteroidas pas mus apsilanko gana dažnai – jį išvysime jau šį rudenį, kitą kartą – 2032, 2045 ir 2062 metais, praneša ESA.
NASA irgi stebi NEO ir šiuo klausimu neseniai ėmė bendradarbiauti su ESA. Praėjusį mėnesį jie socialiniuose tinkluose paskelbė įrašą apie tai, kokių veiksmų valdžia ir mokslininkai turėtų imtis, jei Žemė ištiktų realus susidūrimo su asteroidu pavojus.
Tačiau visus „Armageddon“ filmo gerbėjus turime nuvilti – ir pranešti, kad niekas asteroidų sunaikinti sprogmenimis greičiausiai nebandys. Šių metų gegužės mėnesį „Icarus“ žurnale pasirodžiusiame tyrime buvo rašoma, kad kuo didesnis asteroidas – tuo sunkiau jį būtų susprogdinti. Vietoje to būtų bandoma pakreipti asteroido teritoriją.
Parengta pagal Space.com ir „The Register“.
