Asteroidas „99942 Apophis“ – netoli Žemės skriejantis asteroidas, 2004 metais sukėlęs paniką. Tada buvo 3% tikimybė, kad 2029 metais ši uola susidurs su Žeme.
2006 metais pakartotinė analizė asteroido trajektoriją ištyrė geriau ir apokalipsę nukėlė į 2036 metų balandį. Kodėl data buvo pakeista? Mat 2029 metais asteroidas su mumis nesusidurs, bet pralėks pro „rakto skylutę“. Tai nedidelė kosminės erdvės dalis, gravitaciškai veikianti objektą ir keičianti jo trajektoriją.
Bet ir tai dar ne paskutinė prognozė. Vėliau ši diena buvo nukelta į 2068 metus, kur susidūrimo grėsmės tikimybė – 1 iš 150 000. Kai kas mano, kad „Apophis niekada“ nenukris į Žemę ir, kad „rakto skylutės“ gravitacinio poveikio mums baimintis neverta. Tačiau garsus rašytojas ir astrofizikas Neilas deGrasse Tysonas su tuo nesutinka.
Mokslininkas nusprendė išnagrinėti asteroido kritimo į Žemę scenarijų. Jei tai nutiktų, galėtų būti sunaikintas visa vakarinė Šiaurės Amerikos pakrantė.
„Tai būtų nuostabus ir bauginantis reginys. Dabartinė „Apophis“ orbita atrodo neapibrėžta, todėl tikslią kritimo vietą nustatyti sunku. Tačiau daugmaž pasakyti, į ką rėšis asteroidas, galima“, – rašo N.Tysonas.
Tysonas dar 2008 metais aprašė savo nuogąstavimus dėl „rakto skylutės“: „Kosmose yra 965 kilometrų zona. Jei ateroidas per ją praskries, jo trajektorija pasikeis ir po 7 metų jis nukris į Žemę“.
Vėliau mokslininkas „rakto skylutę“ ištyrė daug detaliau ir susiaurinio jos plotį iki 500 metrų, o tai reiškia, kad galimybė, jog šis asteroidas į gravitacinius spąstus pataikys yra dar mažesnė, bet ne nulinė.
N.Tysono spėjimu, asteroidas gali nukrisi už 800 kilometrų į vakarus nuo Santa Monicos (Los Andželas, JAV). Jis taip pat prognozuoja cunamio tikimybę, jei „Apophis“ visgi pataikytų į „rakto skylutę“ ir sulėtėtų dėl Žemės atmosferos.
„Asteroidas Ramiajame vandenyne pasiektų 4 kilometrų gylį ir sprogtų, išrausdamas didžiulę duobę. Kiltų 15 metrų aukščio cunamio banga. Aukštai į atmosferą būtų išsviesta daugybė vandens, kuris paskui grįžtų atgal. Ciklas truktų apie 50 sekundžių. Malibu pakrančių gyventojams į sveikatą tai neišeitų“, – teigia rašytojas.
Taip pat nukentėtų ir visa Šiaurės Amerikos vakarinė pakrantė. Tačiau ar tikrai yra priežasčių nerimauti? Mokslininkai sako, kad tai sužinosime tik 2029 metų balandžio 12 dieną, būtent tada asteroidas arba pataikys į „rakto skylutę“ arba ne.
Jei vis dėl grėsmė pasitvirtintų, amerikiečiams vertėtų persikelti gyventi kuo toliau nuo vakarinės pakrantės. Kol kas tikimybė, kad asteroidas 2026 metais nukris į Žemę vertinama kaip 1 iš 45000. Grėsmės lygis žemas, tačiau vistiek yra.
Galimos smūgio pasekmės
„Sentry“ rizikos lentelėje vertinama, kad „Apophis“ atmosferą pasiektų, turėdamas 1200 megatonų (Mt) kinetinę energiją. Arizonos kraterį sukūrusio meteorito ar „Tunguskos“ meteorito smūgio energija, manoma, buvo 3–10 Mt.
Galingiausios susprogdintos vandenilinės bombos – „Caro bombos“, galia buvo ~57Mt, tuo tarpu 1883 metų „Krakatau“ išsiveržimas buvo maždaug 200 Mt. Palyginimui, „Chicxulub“ smūgio metu buvo išlaisvinta apie 100 000 000 megatonų (100 teratonų) trotilo ekvivalento energija.
„Apophis“ smūgis vargu ar turėtų ilgalaikių globalių pasekmių, bet kadangi tai akmeningas asteroidas, kurio tankis 3000 kg/m³, atsitrenkęs į nuosėdines uolienas jis išmuštų 5,1 kilometrų diametro kraterį.
