Plancko observatorija nuo 2009 iki 2013 metų fiksavo kosminį mikrobangų foną – Didžiojo Sprogimo šviesos likučius. Vieni stebėjimų duomenys parodė, kad yra daugiau gravitacinio lęšiavimo – šviesos ištempimo dėl masyvių kūnų sukeliamos erdvėlaikio deformacijos – nei tikėtasi. Trys tyrėjai iš Manchesterio universiteto, La Sapienza universiteto Romoje ir Sorbonnos universiteto – Eleonora Di Valentino, Alessandro Melchiorri ir Joseph Silk – skaičiavimais, taip gali būti dėl to, kad visata kitokios formos, nei manoma.
Kokia Visatos forma?
Visi kiti kosmologiniai duomenys rodo, kad visata plokščia, kaip popieriaus lapas. Šie Plancko matavimai rodo, kad ji gali būti „uždara“, sferinė, tai reiškia, kad jei pakankamai toli keliautume viena kryptimi grįžtume ten, iš kur pradėjome kelionę. Taip yra, nes papildomas lęšiavimas implikuoja, kad tamsiosios materijos yra dar daugiau ir Visata sudaro baigtino dydžio sferą, o ne begalinį lapą.
Remiantis šiais stebėjimais, yra daug labiau tikėtina, kad visata yra uždara, o ne plokščia. „Tai yra tiksliausi kosmologiniai duomenys ir iš jų ryškėja kitoks vaizdas,“ sako A.Melchiorri.
Jei Visata iš tiesų uždara, kiltų daug bėdų mūsų supratimui apie kosmosą. Kita kosmologinė mįslė – šalia esanti Visatos dalis atrodo besiplečianti sparčiau nei turėtų. Standartiniu kosmologiniu modeliu, preziumuojančiu plokščią Visatą, tai paaiškinti sunku, ir komanda paskaičiavo, kad sferinėje visatoje tai atlikti dar sunkiau, kartu su keliais kitais dar nepaaiškintais kosminiais neatitikimais. Viskas taip blogai, kad jie vadina tai „kosmologine krize“.
„Uždaroje Visatoje šios anomalijos dar rimtesnės, nei manėme,“ sako A.Melchiorri. „Jei niekas nedera, privalome gerai permąstyti mūsų Visatos formavimosi modelius.“
Įprastame Visatos formavimosi aiškinime yra periodas iškart po Didžiojo Sprogimo, vadinamas infliacija, kai visata sparčiai plėtėsi. Iš dabartinio infliacijos modelio natūraliai kyla plokščia Visata, tad, jei ji iš tiesų yra uždara, reikėtų keisti modelį.
„Reikia naujo modelio, ir kol kas nežinome, kokio,“ sako A.Melchiorri. Niekas dar nesugalvojo, kaip suderinti šiuos Plancko stebėjimus su daugeliu nesutampančių kosmologinių matavimų, o kai kurie iš jų netgi yra kituose tos pačios Plancko observatorijos duomenyse.
Tiesą sakant, visi kiti kosmologiniai matavimai rodo, kad Visata plokščia. Nėra kitų stebėjimų, kurie verstų manyti, kad kosmosas iš tiesų yra uždaras, ir gali būti, kad šie Plancko observatorijos matavimai tėra statistinė fluktuacija.
„Jei tai tiesa, mūsų supratimą apie Visatą tai pakeistų iš esmės,“ sako David Spergel iš Princetono universiteto. „Tai iš tiesų labai svarbus teiginys, bet nesu tikras, kad duomenys jį remia. Iš tiesų, sakyčiau, kad įrodymai labiau byloją jo nenaudai.“
Daugiau duomenų per kelis kitus metus parodys, ar šią anomaliją reikia vertinti rimtai, ar tai tiesiog statistinė fluktuacija, sako D.Spergelis. Čilėje dabar statoma Simons observatorija galės išmatuoti gravitacinį lęšiavimą dar tiksliau nei Plancko observatorija, ir tai turėtų išspręsti kosmologinės krizės egzistavimo klausimą.
