Kol objektas yra mažas, jo forma priklauso nuo cheminių ryšių, jungiančių uolienas – galima sakyti, kad tai yra tiesiog didelis akmuo. Pakankamai didelės masės objekto formą jau nulemia gravitacinė sąveika. Jis tampa daugmaž apvalus, formaliai tai vadinama hidrostatinės pusiausvyros forma – tokios formos būtų identiškų matmenų taip pat besisukantis vandens lašas. Iki šiol buvo manoma, kad Asteroidų žiede hidrostatinę pusiausvyrą pasiekusi yra tik Cerera – ji yra nykštukinė planeta. Bet nauji stebėjimų duomenys rodo, kad apvalus yra ir ketvirtas didžiausias Asteroidų žiedo kūnas Higėja.
Naujieji duomenys gauti atlikus Higėjos stebėjimus su spektroskopu SPHERE, dažniausiai naudojamu egzoplanetų tyrimams, įtaisytų Labai dideliame teleskope (angl. Very Large Telescope, VLT) Čilėje. Jų analizė parodė, kad Higėjos spindulys skirtingomis kryptimis skiriasi mažiau nei 10 kilometrų, o vidutiniškai siekia apie 217 kilometrų.
Taip pat, kiek pavyko nustatyti, šio dangaus kūno paviršius atrodo visiškai lygus, be jokių didžiulių kraterių. Tai yra gana netikėta, nes į Higėją prieš maždaug du milijardus metų atsitrenkė kitas didelis (75-150 km skersmens) kūnas, išmušęs didelę dalį kūno medžiagos; šios nuolaužos suformavo vieną didžiausių asteroidų šeimų, vis dar judančių panašiomis orbitomis. Kraterio nebuvimas taip pat rodo, kad Higėjos gravitacija kontroliuoja jos formą – ir per milijardus metų spėjo jį išlyginti.
Įdomu, kad du didesni asteroidai – Vesta ir Paladė – tikrai nėra sferiški, galimai dėl skirtingos vidinės struktūros. O štai Higėją greičiausiai galima pradėti vadinti nykštukine planeta – mažiausia Saulės sistemoje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
