Tuo tarpu kitos žvaigždės ryškų sužibimą prognozuoti galime daug geriau.
Dvinarė žvaigždė Strėlės V (V Sagittae) susideda iš baltosios nykštukės ir masyvios pagrindinės sekos žvaigždės. Įprastai tokiose porose baltoji nykštukė yra panašios masės į kompanionę ar netgi masyvesnė, bet Strėlės V atveju yra priešingai: baltosios nykštukės masė siekia apie 90% Saulės masės, o kompanionė už Saulę masyvesnė 3,3 karto.
Dėl šios priežasties sistema pasižymi ekstremaliomis savybėmis: didesnės žvaigždės medžiaga labai sparčiai krenta ant baltosios nykštukės, per metus šitaip pernešama apie viena šimtatūkstantoji Saulės masės dalis. Krentanti medžiaga įkaista ir spinduliuoja kitaip, nei pavienė žvaigždė, taigi sistemos spektras irgi yra išskirtinis. Stebėjimai rodo, kad pastaruosius šimtą metų Strėlės V šviesis vis auga – padvigubėja per maždaug 89 metus.
Taip pat nustatyta, kad trumpėja sistemos orbitos periodas – sąveikaudamos žvaigždės artėja viena prie kitos. Ilgai taip tęstis negali – po kelių dešimtmečių žvaigždės susidurs. Skaitmeniniais modeliais parodyta, kad susijungimas įvyks maždaug 2083 metais. Įskaitant paklaidas, susijungimo laikas yra tarp 2067 ir 2099 metų.
Šiuo metu Strėlės V įžiūrima tik per teleskopus, bet susijungimo metu ji turėtų sužibti kaip raudonoji nova ir tapti ryškiausia nakties dangaus žvaigžde, šiek tiek ryškesne už Sirijų. Susijungusi žvaigždė taps raudonąja milžine, kuri dar gyvuos milijonus metų. Jos centre esanti baltoji nykštukė visos aplink susikaupusios medžiagos evoliucijos labai reikšmingai nepakeis.
Taigi, po 60 metų – o gal ir mažiau – mūsų laukia įdomus pokytis nakties danguje.
Tyrimo rezultatai pristatyti praeitą savaitę vykusiame Amerikos astronomų sąjungos susitikime; pranešimo santrauką rasite čia.
