Ši kometa arčiausiai Žemės buvo priskriejusi gegužės 12-13 d. – 83,2 mln. kilometrų atstumu. Bet gegužės 27 d. ji pasieks savo perihelį – artimiausią tašką šalia Saulės.
Kartu su Saule, planetomis ir asteroidais kometos sudaro mūsų Saulės sistemą – mums artimiausią kosmoso dalį. Kometa yra kosminis kūnas, sudarytas iš uolų ir ledo – ir gali būti įvairaus dydžio: daugmaž nuo kalno dydžio iki Vilniaus dydžio.
Didžiąją savo orbitų dalį kometos yra toli nuo saulės, tad per kosminio šalčio erdvę jos keliauja „užmigusios“. Tačiau priartėjus arčiau žvaigždės, viskas pasikeičia: kometa įkaista, ledas pradeda virsti dujomis ir iš kometos paviršiaus nudryksta dulkių ir dujų srovės.
Saulės spinduliuotės sukeliamas slėgis ir Saulės vėjas išpučia dujas ir dulkes į ilgas uodegas, kurios gali nusitęsti iki dešimčių milijonų kilometrų. Šios uodegos gali būti nepaprastai gražios ir kaip galima pastebėti, jas labai mėgsta astrografai.
Kometa C/2020 F8 SWAN buvo atrasta tik šių metų kovą, kai astronomas mėgėjas Michaelas Mattiazzo peržiūrinėjo nuotraukas, darytas Saulės ir heliosferos observatorijos (angl. Solar and Heliospheric Observatory, SOHO) palydovu.
Tai – gana šviesi, bet blankoka kometa, ir didžiausia tikimybė pamatyti ją Lietuvoje yra paskutinę gegužės savaitę iki birželio pradžios – o arčiausiai Saulės jis bus trečiadienio paryčiais prieš saulėtekį (Lietuvoje Saulė trečiadienį tekės 4 val. 55 min).
Su žiūronais kometa turėtų būti matoma šiaurės rytų danguje po saulėlydžio, gana arti horizonto.
Beje, kaip pastebi astrofizikos daktaras ir populiariausio lietuviško tinklaraščio apie astronomiją „Konstanta-42“ autorius Kastytis Zubovas, „pačia pačiausia metų kometa“ šiemet turėjo būti C/2019 Y4 (ATLAS) – bet ji subyrėjo dar prieš įsižiebdama.
Parengta pagal Phys.org ir EarthSky.org
