Milijardo žvaigždžių duomenys rodo, kad realybė yra kitokia, nei sako teorijos?

Jau daugiau nei pusšimtį metų žinome, kad Paukščių Tako diskas nėra plokščias – jo išoriniai kraštai užsilenkia į priešingas puses. Egzistuoja ne vienas bandymas paaiškinti išsilenkimo kilmę – galbūt tai Magelano debesų gravitacijos poveikis, gal sąveika tarp disko ir tamsiosios materijos halo nesutampančių ašių, gal dar koks efektas.

 Naujame tyrime parodyta, kad mūsų Paukščių Tako galaktikos išsilenkimas nėra statiškas, o nuolat kinta – ir daro tai daug greičiau, nei manyta iki šiol.<br> ESA iliustr.
 Naujame tyrime parodyta, kad mūsų Paukščių Tako galaktikos išsilenkimas nėra statiškas, o nuolat kinta – ir daro tai daug greičiau, nei manyta iki šiol.<br> ESA iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 10, 2020, 9:08 PM

Dabar naujame tyrime parodyta, kad išsilenkimas nėra statiškas, o nuolat kinta – ir daro tai daug greičiau, nei manyta iki šiol.

Išnagrinėję daugybės žvaigždžių padėčių bei judėjimo duomenis, surinktus kosmine observatorija „Gaia“, mokslininkai apskaičiavo, jos išsilenkimas precesuoja – panašiai kaip ant stalo besisukantis vilkelis.

Precesijos periodas – laiko tarpas, per kurį išsilenkimas apsuka vieną ratą aplink Galaktiką ir grįžta į pradinę konfigūraciją – yra 600-700 milijonų metų. Tai šiek tiek daugiau nei 220 milijonų metų, per kuriuos Saulė apsuka analogišką ratą – tačiau įvertinus, kad išsilenkimas prasideda kone dvigubai toliau nuo Galaktikos centro nei Saulės orbita, jo greitis yra panašus į mūsų žvaigždės.

Šiuo metu egzistuojantys išsilenkimą aiškinantys modeliai prognozuoja žymiai lėtesnę precesiją. Mokslininkai neturi vienareikšmio atsakymo, kas sukelia tokią greitą išsilenkimo evoliuciją, bet spėja, kad tai gali būti Šaulio nykštukinė galaktika. Ši maždaug 10 tūkstančių žvaigždžių turinti Paukščių Tako palydovė aplink mūsų Galaktiką sukasi statmenai jos diskui ir praeityje galėjo jau keletą kartų susidurti. Hipotezę reikėtų patikrinti detalesniais modeliais, bet kol kas ji atrodo tikėtiniausia.

Apibenrinant, šis atradimas parodo teleskopo „Gaia“ pateikiamų duomenų svarbą – neturėdami daugiau nei milijardo žvaigždžių informacijos, niekaip negalėtume išmatuoti tokio lėto Galaktinių struktūrų judėjimo.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.