Vėlų vasario 18 vakarą amerikiečių marsaeigis „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“) sėkmingai nusileido Marse – ir jau atsiuntė keletą nuotraukų bei nusileidimo vaizdo reportažą.
Tuo tarpu filmai ir serialai apie Marsą, sukurti padedant NASA, jau įkvepia būsimas tyrėjų kartas.
Realistiškas Marsas
Paulo Verhoeveno režisuotame mokslinės fantastikos filme „Total Recall“ (liet. „Viską prisiminti“, 1990 m.), Arnoldo Schwarzeneggerio personažas vadovauja vietinių mutantų protestui prieš policinį režimą Marse.
Timo Burtono satyroje „Mars Attacks!“ (liet. „Marsas atakuoja!“, 1996 m), marsiečiai su juokingomis žaliomis galvomis užpuola Žemę, kur juos sutinka Jacko Nicholsono vaidinamas visiškai nekompetentingas JAV prezidentas, bet Žemę išgelbėja tų pačių amerikiečių muzika.
Po poros dešimtmečių beprotiška (ir ganėtinai linksma) marsietiška fantastika ekrane vietą užleido rūsčiai realybei – naujų filmų ir serialų autoriai ėmė kur kas dėmesingiau vertinti detales.
Marso teraformavimo ir bulvių auginimo kitos planetos grunte galimybių svarstymas žiūrovams pasirodė ne menkiau patrauklus už lazerines patrankas ir agresyvius ateivius.
Kosmosą priartino kosminių agentūrų viešieji ryšiai, kiekvieno naujo aparato paleidimą pavertę viso Žemės masto įvykiu.
Populiariomis tapo net įprastinės operacijos – tarkime, daugybė marsaeigio „Curiosity“ „asmenukių“. Tačiau populiariojoje kultūroje marsaeigis atsirado gerokai anksčiau, nei išriedėjo „Curiosity“.
Dešimtojo dešimtmečio viduryje nedidelis marsaeigis „Sojourner“ į Žemę atsiuntė daugiau nei 550 Raudonosios planetos nuotraukų.
Po tokios akcijos marsaeigis pateko ant žurnalo „Time“ viršelio, o serialo „Star Trek: Enterprise“ (2001–2005 m.) kūrėjai užsklandoje panaudojo „Curiosity“ padarytas fotografijas. Tai pirmasis atvejis istorijoje, kai mokslinės fantastikos seriale parodytos kitoje planetoje padarytos nuotraukos.
Nuo tada NASA įtaka serialams sustiprėjo – vien 2019 metais kosmoso agentūra dalyvavo 30 televizijos projektų kūrime, tarp kurių buvo ir serialas „Star Trek: Picard“ (2020 m.).
Reikia pažymėti, kad agentūros darbuotojai veikia kaip savotiški faktų tikrintojai, besistengiantys padidinti scenarijų tikslumą, ypatingai nepakenkiant jų vaizdumui.
Kosminė sociologija
Kodėl NASA iš viso susisiekė su televizija? Tyrimai parodė, kad serialai gerina žmonių požiūrį į mokslą ir technologijas. „Pew Research Center“ apklausos duomenimis, 8 iš 10 amerikiečių bent kartais žiūri su mokslu susijusias televizijos laidas ir filmus.
Tuo tarpu 44 proc. nuolatinių mokslinės fantastikos žiūrovų sako, kad šis žanras suteikia supratimą apie mokslo, technologijų ir medicinos ateitį. Penktadalis fantastikos mėgėjų pažymi, kad tokios televizijos laidos padeda geriau suprasti mokslo koncepcijas.
O štai rusų kosminį optimizmą galima paaiškinti tik mokslinės fantastikos ir valstybinės propagandos įtaka. 40 proc. rusų respondentų įsitikinę, kad per artimiausią šimtmetį būtent rusų kosmonautai pirmieji išsilaipins Marse. Absoliuti dauguma (78 proc.) kažkodėl laiko Rusiją kosminių tyrimų lydere – kai iš tiesų pernai RF pasiekė antirekordą, įvykdžiusi tik 17 kosminių startų – mažiau, nei kada nors savo istorijoje.
Kalbant apie kosminių tyrimų prioritetus, amerikiečiai pragmatiškesni: tik 18 proc. respondentų mano, kad NASA privalo skirti ypatingą dėmesį žmonių siuntimui į Marsą. O štai 63 proc. galvoja, kad pagrindiniu kosmoso agentūros prioritetu turėtų būti Žemės klimato kaitos stebėjimas. Maždaug tiek pat (62 proc.) norėtų, kad NASA sutelktų dėmesį į planetos apsaugą nuo asteroidų.
Du Marso įvaizdžiai
Per porą pastarųjų metų ekranuose beveik vienu metu pasirodė du projektai, demonstruojantys skirtingus Marso įvaizdžius – iš vienos pusės, nepasiekiama svajonė, iš kitos – žemiško gyvenimo metafora.
Serialą „The First“ (2018 m.) sugalvojo amerikietiškos „House of Cards“ 2013–2018 metų versijos kūrėjas Beau Willimonas. Kaip ir populiarusis politinis trileris, ši kosminė drama dedikuota atkaklumui, kurį būtų galima panaudoti naudingiau. Jei Kevino Spacey herojus lipo per galvas, kad gautų valdžią, tai Seano Penno vaidinamas personažas balansuoja tarp darbo ir šeimos, svajodamas atsidurti tarp pirmųjų žmonių Marso paviršiuje.
Kritikai „The First“ lygina ir su Aarono Sorkino „West Wing“ (1999–2006 m.) – serialo herojais tapo tokie patys personažai idealistai, besistengiantys elgtis teisingai ir įveikiantys savo trūkumus.
„The First“ veiksmas vyksta 2033 metais, kai žmones neramina globalus atšilimas, keliais zuja bepiločiai automobiliai, o astronautus į Marsą rengiasi siųsti privati kompanija (komercinė raketa seriale labai primena „Space Launch System“ – realų NASA projektą).
Tai, žinoma, visai ne fantastika – serialas net prasideda nuo katastrofos starto metu, primindamas kosminių tyrimų pavojus. Nors serialą konsultavo ankstesnis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) vadovas, paties kosmoso „The First“ seriale praktiškai nėra. Marsas taip ir liko svajone – serialas buvo nutrauktas daug anksčiau, nei herojams pavyko išskristi toliau nei Žemė. Vietoje to scenaristai sutelkė dėmesį į žemiškus įvykius ir herojų santykius.
Panašaus požiūrio laikėsi ir serialo „Away“ (2019 m.) kūrėjai. Jo herojai iki Marso vis dėlto nuskriejo ir net spėjo nusifotografuoti jo paviršiuje – tačiau didžioji serialo dalis skirta ilgam ir problemų nestokojančiam skrydžiui.
Kad serialas būtų kuo realistiškesnis, jo kūrėjai glaudžiai bendradarbiavo su buvusiais astronautais ir NASA moksliniais konsultantais. Siekdami tikroviškai pavaizduoti fizinius ir emocinius daug mėnesių trunkančio skrydžio sunkumus, scenaristai išnagrinėjo Scotto Kelly – pirmojo amerikiečio astronauto, TKS praleidusio metus – patirtį.
„Away“ ekranuose pasirodė pandemijos įkarštyje, todėl viena iš jo temų tapo itin aktualia. Astronautai nuolat bendrauja su Žemėje likusiais kolegomis ir artimaisiais videoryšiu – visai kaip tikrieji žemiečiai epidemijos metu. Seriale yra ir išėjimas į atvirą kosmosą, ir dažni įrangos gedimai – tačiau pagrindinė tema vis dėlto išlieka izoliacija ir jos poveikis santykiams.
„The First“ – lygiai kaip ir „Away“ – yra labai realistiškas. Jo herojai į Marsą skrenda labai ilgai: reali misija, kai tokia kada nors įvyks, taip pat truks kelis mėnesius. Pavyzdžiui, „Perseverance“ misija nuo Žemės atsiplėšė 2020 metų liepos 30 dieną, o Raudonojoje planetoje nusileido 2021 metų vasario 18 dieną. Maždaug tokios trukmės – jei ne ilgesniam – skrydžiui turėtų rengtis ir būsimi Marso užkariautojai.
Tačiau nepaisant šiuolaikinės televizijos posūkio „tikroviškos fantastikos“ pusėn, kartais scenaristai vis dėlto sugrįžta ir prie mažiau argumentuotos Marso kolonizavimo idėjos.
Pavyzdžiui, seriale „The Expanse“ (2015–2021 m.) Marse gyvena milijonai žmonių – serialo siužetas iš esmės populiarina „atsarginės planetos“ idėją tam atvejui, jei gyvenimas Žemėje taps nepakenčiamu.
Serialo pasaulyje Marsas iškovoja nepriklausomybę, o Žemę ir Mėnulį valdo JTO. Tiesa – tam, kad žiūrovai patikėtų pasaka, serialo veiksmas vyksta tolimoje ateityje – norint patikrinti serialo kūrėjų prognozių išsipildymą, teks laukti šimtus metų.
