Vainikas trukdo stebėti kietojo kometos branduolio paviršių. Kai kometa yra toli nuo Saulės, paviršiaus niekas negaubia, bet visa kometa tampa pernelyg blausi, kad ją būtų įmanoma stebėti. Bet dabar pristatyti geriausi kometos branduolio stebėjimai, atlikti iš Žemės.
Kometa P/2016 BA14 (PANSTARRS) aptikta dar 2016 metais. Iš pradžių mokslininkai galvojo, kad tai – asteroidas, nes ji neturėjo kometoms būdingų uodegų. Detalesni stebėjimai parodė, kad visgi tai yra kometos liekana.
Daug kartų apsilankiusi centrinėje Saulės sistemos dalyje, P/2016 BA14 prarado praktiškai visą ledą ir iš jos liko tik retų uolienų sankaupa, netrukus subyrėsianti į šipulius. Netrukus po atradimo, 2016-ųjų kovą, kometa praskrido labai arti Žemės – vos devynis kartus toliau, nei Mėnulis.
Tuo metu atlikti stebėjimai parodė, kad kometos branduolys yra maždaug 800 metrų skersmens, o jį dengia filosilikatų ir organinių medžiagų granulės. Filosilikatai yra pagrindinė talko pudros sudedamoji dalis. Šios medžiagos anksčiau nebuvo aptikta kometų vainikuose ar uodegose – ten, neskaitant vandens garų ir panašių lakių medžiagų, dominuoja olivino ir pirokseno granulės.
Kodėl kometos branduolio cheminė sudėtis taip skiriasi nuo vainiko – nežinia. Taip pat neaišku, ar filosilikatai kometoje egzistavo labai seniai, gal net nuo jos atsiradimo, ir tiesiog dabar iškilo į paviršių, kai nebeliko ledo, ar susiformavo vėliau – galbūt kai kometa įkaito priartėjusi prie Saulės. Bet kuriuo atveju, šie duomenys padės patobulinti kometų evoliucijos modelius.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Icarus“.
