Vienas iš būdų apriboti galimų procesų įvairovę – nustatyti, kokiose galaktikose ir kuriose jų vietose žybsniai vyksta. Bet trumputė žybsnių trukmė apsunkina bandymus tą padaryti.
Iki šiol vos 15 žybsnių buvo lokalizuoti konkrečiose galaktikose. Dabar pristatyti stebėjimų duomenys leidžia lokalizuoti dar aštuonis FRB – penki iš jų vyko galaktikų spiralinėse vijose. Dar trys vyko galaktikose, kurių spiralinės struktūros arba nepavyko išskirti, arba spiralių ten apskritai nėra.
Stebėjimams pasitelktas kosminis teleskopas Hablas, kurio puiki erdvinė skyra leido charakterizuoti FRB galaktines aplinkas. Paaiškėjo, kad žybsniai vyksta ne galaktikų centruose, taip pat jie neatrodo susiję nei su intensyvios žvaigždėdaros regionais, nei su masyviais žvaigždžių spiečiais.
Žybsnių atstumų nuo galaktikų centrų pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo gama spindulių žybsnių ar supernovų sprogimų pasiskirstymo – taigi, mažai tikėtina, kad šie reiškiniai susiję tarpusavyje.
Šie rezultatai verčia abejoti kai kuriais teoriniais FRB kilmės modeliais – pavyzdžiui, mažai tikėtina, kad žybsniai kyla neutroninių žvaigždžių susijungimuose arba gyvenimą baigiant masyviausioms žvaigždėms.
Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.
