Šios ribos greičiausiai yra universalios: trumpesnės bangos pažeidžia ląsteles, o ilgesnės neturi užtektinai energijos, kad aktyvuotų reakcijas. Kokį fotoaktyvios spinduliuotės srautą gauna planetos prie kitų žvaigždžių? Atrodo, kad nepakankamą palaikyti tokiai biosferai, kaip Žemėje.
Tokią išvadą mokslininkai padarė, apskaičiavę žinomų į Žemę panašių planetų gaunamos spinduliuotės spektrą. „Panašiomis į Žemę“ vadinamos uolinės planetos, iš žvaigždės gaunančios pakankamai energijos, kad jų paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo.
Bet energija – ne vienintelis svarbus kriterijus. Daugelis šių planetų skrieja aplink mažesnes už Saulę žvaigždes, todėl jas apšviečia daug raudonesnė šviesa. Apskaičiuotas fotosintezei tinkamos spinduliuotės srautas šių planetų paviršiuje dažniausiai keletą kartų mažesnis, nei Žemėje. Tokio srauto neužtektų išlaikyti masyviai daugiasluoksnei biosferai, kaip Žemėje.
Prie didesnių už Saulę žvaigždžių esančios planetos gauna daugiau fotoaktyvios spinduliuotės, bet tos žvaigždės gyvena trumpiau už Saulę, taigi, jų amžiaus gali nepakakti sudėtingai biosferai išsivystyti. Tad ieškoti tokių biopėdsakų, kokius skleidžia žemiška gyvybė, gali būti bergždžias reikalas.
Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.
