Kosminė fizika: parodė, kuriose planetose žaisti kamuoliu būtų tikras iššūkis

Vasarą su kamuoliu žaidžiame labai dažnai – tačiau kas nutiktų, jei su juo žaistume skirtingose mūsų Saulės sistemos vietose?

 Vasarą su kamuoliu žaidžiame labai dažnai – tačiau kas nutiktų, jei su juo žaistume skirtingose mūsų Saulės sistemos vietose? (asociatyvinė iliustr.)<br> 123rf iliustr.
 Vasarą su kamuoliu žaidžiame labai dažnai – tačiau kas nutiktų, jei su juo žaistume skirtingose mūsų Saulės sistemos vietose? (asociatyvinė iliustr.)<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gintarė Baškytė

Aug 1, 2021, 1:44 PM

Planetų mokslininkas dr. Jamesas O‘Donoghue sukūrė įdomią animaciją, parodančią, kaip greit numestas objektas nukristų ant skirtingų paviršių – pavyzdžiui, Saulės, Žemės, Cereros, Jupiterio, Mėnulio ar Plutono.

Animacijoje kamuolys metamas iš 1 kilometro aukščio – darant prielaidą, kad nėra jokio oro pasipriešinimo. Palyginimui, tokį atstumą kamuoliui įveikti Saulėje prireikia 2,7 sekundžių, o Žemėje – net 14,3 sekundžių.

„Taip parodoma, kaip trauka veikia kiekviename iš šių objektų“, – aiškina J.O‘Donoghue.

Vis dėlto, kuo skiriasi Žemėje ir didžiosiose planetose juntama trauka? Įdomu tai, jog Saturne tokį atstumą kamuolys įveiktų per 13,8 sekundžių, o Urane – per 15.

„Tai, kad didžiosiose planetose trauka yra panaši į mažųjų planetų, gali nustebinti, – „YouTube“ vaizdo įraše pasakoja mokslininkas. – Pavyzdžiui, Uranas kamuolį link savęs traukia lėčiau nei Žemė. Kodėl? Nes mažo vidutinio tankio Urano paviršius yra toli nuo visos likusios masės. Panašiai yra ir Marse – jo masė beveik dvigubai didesnė nei Merkurijaus, bet matome, kad jo paviršiaus gravitacija yra tokia pati. Iš to galime suprasti, kad Merkurijaus tankis žymiai didesnis nei Marso“.

Cereroje kamuoliu žaisti būtų sudėtingiausia – kadangi vieno kilometro atstumą jis įveiktų per 84,3 sekundes.

Šio vaizdo siužeto kūrimui J.O‘Donoghue, padedamas astronomo Ramio Mandowo, pasinaudojo NASA planetų faktų suvestine.

Mokslininkas taip pat panaudojo ir vieną žymiausių kada nors atliktų gravitacijos eksperimentų – astronauto Dave‘o Scotto eksperimentą Mėnulyje. Astronautas pademonstravo, kad tuo pat metu iš to paties aukščio Mėnulyje numetus plunksną ir plaktuką, jie nukristų vienu metu. Taip yra todėl, kad be oro pasipriešinimo visi objektai krenta vienodu greičiu, kad ir kokia būtų jų masė.

J.O‘Donoghue savo „YouTube“ kanale yra publikavęs ne vieną panašų vaizdo įrašą – pavyzdžiui, kokie greičiai yra reikalingi, kad tam tikri kūnai Saulės sistemoje galėtų išvengti gravitacijos traukos.

Parengta pagal inverse.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.