Pirmąją Webbo kosminiu teleskopu padarytą nuotrauką pristatys J. Bidenas

Jungtinių Valstijų prezidentas pirmadienį pristatys vieną iš pirmųjų nuotraukų, padarytų Jameso Webbo kosminiu teleskopu – pajėgiausia kada nors į orbitą iškelta astronomine observatorija, galinčia padėti atskleisti tolimiausių Visatos kampelių paslapčių.

 Pirmąją Webbo kosminiu teleskopu padarytą nuotrauką pristatys J. Bidenas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Pirmąją Webbo kosminiu teleskopu padarytą nuotrauką pristatys J. Bidenas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 11, 2022, 10:19 PM

Nuotrauka bus pristatyta per 17 val. vietos (antradienio vidurnaktį Lietuvos) laiku prasidėsiantį tiesiogiai transliuojamą renginį Baltuosiuose rūmuose, sakoma oficialiuose pranešimuose. Kosmoso tyrėjų ir entuziastų bendruomenė šio įvykio nekantriai laukia.

Praeitą savaitę NASA atskleidė, kad tarp Webbo teleskopu nufotografuotų pirmųjų objektų esama tolimų galaktikų, ryšių ūkų ir dujų milžinė, skriejanti aplink atokią žvaigždę.

Pati pirmoji nuotrauka, kurią pristatys prezidentas, bus vadinamasis „giliojo lauko“ atvaizdas, kurio išlaikymo trukmė buvo labai ilga, siekiant aptikti silpniausiai švytinčius ypač tolimus objektus, sakė vienas informuotas asmuo.

NASA anksčiau sakė, kad tokia nuotrauka bus padaryta nukreipus Webbo teleskopą į arčiau esančių galaktikų spiečių SMACS 0723, kurio masė veikia kaip gravitacinis lęšis, fokusuojantis daug toliau esančių objektų šviesą stebėtojų Žemėje atžvilgiu.

NASA vadovas Billas Nelsonas sakė, kad ši nuotrauka bus „giliausia kada nors padaryta mūsų Visatos nuotrauka“.

Kitas pirmosios serijos nuotraukas NASA paskelbs antradienį.

Webbo teleskopas ypač jautrus infraraudoniesiems spinduliams, prasiskverbiantiems per kosminių dulkių debesis. Jis taip pat gali aptikti ankstyviausių žvaigždžių šviesą, kurios spektras visatai plečiantis persislinko į infraraudonųjų spindulių diapazoną.

Šie ypatumai sudaro galimybę pažvelgti į senesnę praeitį negu bet kuriuo kitu ankstesniu teleskopu – iki pat laikotarpio tuojau po Didžiojo sprogimo, įvykusio prieš 13,8 mlrd. metų.

„Kai pirmąkart pamačiau šias nuotraukas... staiga apie visatą sužinojau tris dalykus, kurių nežinojau anksčiau“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kosminio teleskopo mokslo instituto (STSI) astronomas Danas Coe, ankstyvosios Visatos ekspertas.

„Tai visiškai mane pribloškė“, – pridūrė jis.

Pirmieji taikiniai

Tarptautinis komitetas nusprendė, kad tarp objektų, kurie bus nufotografuoti darant pirmąją nuotraukų seriją, bus Laivo Kilio ūkas – milžiniškas dujų ir dulkių debesis, esantis už 7,6 tūkst. šviesmečių.

Šis ūkas garsėja įspūdingais dulkių dariniais, įskaitant „Mistinį kalną“ – trijų šviesmečių aukščio kosminę „viršukalnę“, kurios įsimintiną nuotrauką padarė Hubble'o kosminis teleskopas, iki šiol buvęs pajėgiausia kosmine observatorija.

Webbo teleskopas taip pat atliko spektroskopinius matavimus, leidžiančius gauti išsamios informacijos iš dangaus šviesulių skleidžiamos arba atspindimos šviesos ypatumų, kurių taikinys buvo 2014 metais aptikta dujų milžinė WASP-96 b.

Už beveik 1 150 šviesmečių nuo Žemės esančios WASP-96 b masė yra maždaug perpus mažesnė nei Jupiterio. Planeta aplink savo žvaigždę apskrieja vos per 3,4 Žemės paros.

STSI astronomas Nestoras Espinoza naujienų agentūrai AFP sakė, kad ankstesni egzoplanetų spektroskopijos tyrimai buvo atliekami pasitelkiant prietaisus, kurių pajėgumai buvo labai riboti, palyginus su Webbo teleskopo parametrais.

„Tarsi būtum labai tamsiame kambaryje ir galėtum žiūrėti tik per mažytę skylutę“, – sakė N. Espinoza, kalbėdamas apie ankstesnes technologijas.

Tačiau turint Webbo teleskopą atrodo, tarsi „būtum atvėręs didžiulį langą – matosi visos mažytės detalės“.

Už milijono kilometrų nuo Žemės

2021 metų gruodį iš Prancūzijos Gvianos nešančiąja raketa „Ariane 5“ iškeltas Webbo teleskopas skrieja aplink Saulę būdamas maždaug už 1 mln. kilometrų nuo Žemės kosmoso srityje, vadinamoje Lagrange'o tašku.

Ten aparatas gali ilgą laiką būti nekeisdamas padėties Žemės ir Saulės atžvilgiu, todėl trajektorijos korekcijoms eikvojama mažai degalų.

Viso projekto kaina vertinama apie 10 mlrd. JAV dolerių (9,8 mlrd. eurų), tad šis inžinerijos stebuklas laikomas viena brangiausių kada nors sukurtų mokslo tyrimų platformų, palyginamas su Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu valdomu Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN).

Webbo teleskopo pagrindinio veidrodžio skersmuo – 6,5 metro. Jis sudarytas iš 18 segmentų, padengtų šviesą atspindinčiu aukso sluoksneliu. Kaip ir rankoje laikomas fotoaparatas, šis aparatas turi išlikti kiek įmanoma stabilesnis, kad būtų galima gauti geriausios kokybės atvaizdus.

Jameso Webbo kosminio teleskopo programos vyriausiasis inžinierius Charlie Atkinsonas, dirbantis šio projekto pagrindinėje rangovėje – bendrovėje „Northrop Grumman“ – sakė AFP, kad aparato svyravimų amplitudė neviršija 17 milijoninių milimetro dalių.

Paskelbus pirmąsias nuotraukas astronomai visame pasaulyje galės gauti laiko naudotis šiuo teleskopu. Prieiga bus suteikiama atrankos būdu, kai nei pareiškėjai, nei vertintojai nežino vieni kitų tapatybės, siekiant kiek įmanoma sumažinti šališkumą.

Kadangi teleskopas buvo iškeltas degalus tausojančiu būdu, NASA mano, kad aparatui kuro pakaks 20 metų. Jis veiks kartu su Hubble'o ir Spitzerio kosminiais teleskopais, ieškant atsakymų didžiausioms kosmoso mįslėms.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.