DART, atsitrenkdamas į Dimorphosą, kuris skrieja aplink didesnįjį asteroidą Didymosą, siekė pakeisti jo orbitą ir išbandyti, ar pavyktų nukreipti į Žemę skriejantį asteroidą. Nors erdvėlaivis transliavo savo priartėjimą prie asteroido, per patį susidūrimą jis buvo sunaikintas.
Todėl ne ką mažiau svarbiu buvo ir „LICIACube“. „DART“ šį 14 kg sveriantį „CubeSat“ klasės palydovą atsigabeno dėžėje su spyruokle, o rugsėjo 11 d. jį paleido – kad po susidūrimo jis galėtų saugiu atstumu praskristi pro Dimorphosą. Tai labai svarbu norint išsiaiškinti, kaip susidūrimas paveikė patį asteroidą ir nustatyti, ar pasikeitė jo orbita.
Pirmosiose „LICIACube“ nuotraukose matyti didžiuliai nuolaužų pliūpsniai, išsiveržę iš Dimorphoso po susidūrimo. Šių nuotraukų mokslininkai dar neanalizavo, tačiau ilgainiui jos atskleis informaciją apie asteroido vidaus sandarą – ir kiek jo buvo sunaikinta per susidūrimą.
„Dabar galima imtis mokslo, – pareiškė Australijos Kurtino universiteto atstovė Katarina Miljkovic. – Mums reikėjo plataus masto eksperimento... Taip siekiama užtikrinti, kad, jei į Žemę kada nors skrietų pavojingas asteroidas, žinotume, ką daryti“.
Pastebėti ir apskaičiuoti, kaip pasikeitė Dimorphoso orbita aplink Didymosą, prireiks bent kelių dienų. Tai labai priklausys nuo asteroido tvirtumo ir nuo to, ar jo paviršius susidūrimo metu sutrupėjo, ar atlaikė smūgį. Tai panašu į smūgį beisbolo lazda – jei objektas yra uola ir nesubyrės, jis nuskries toliau nei į daugybę gabalėlių suskilęs vaisius. Ši informacija padės nustatyti, kaip ateityje turėtų būti projektuojamos misijos, skirtos apsaugoti Žemę nuo bet kokių potencialiai pavojingų asteroidų.
Kaip lrytas.lt rašė anksčiau, kadangi „LICIACube“ neturi didelės antenos, visų jo užfiksuotų vaizdų persiuntimas į Žemę gali trukti iki kelių savaičių – palydovą nuo mūsų planetos skiria apie 11 000 000 kilometrų.
Parengta pagal „New Scientist“.
