Asteroidas praskris atstumu, maždaug per pusę mažesniu už atstumą tarp Žemės ir Mėnulio. La Palmos observatorijos, esančios Kanarų salose (Ispanija), astronomai šį asteroidą atrado 2023 m. vasario pabaigoje.
Manoma, kad didžiausias priartėjimas prie Žemės įvyks kovo 25 d., apie 21 val. 51 min. Lietuvos laiku – tačiau tikslus laikas ir kitos detalės gali būti patikslintos, kai bus gauta daugiau stebėjimų.
Asteroidas pavadintas 2023 DZ2, jis priklauso Apolono asteroidų šeimai. Apytikriais vertinimais jo skersmuo svyruoja nuo 43 iki 95 metrų. Palyginimui, 2013 m. vasarį virš Čeliabinsko (Rusija) į atmosferą įskridęs ir susprogęs asteroidas buvo maždaug 20 metrų skersmens.
2023 DZ2 priskiriamas arti Žemės esantiems objektams (angl. Near Earth Objects, NEO). Jis apskrieja aplink Saulę kas 3,16 metų.
Kurį laiką šis naujas asteroidas kėlė nerimą dėl labai nedidelės susidūrimo su Žeme 2026 m. kovo 27 d., galimybės. Laimei, nuo 2023 m. kovo 21 d. mokslininkai atmetė tokią riziką.
Asteroidas 2023 DZ2 praskries atstumu, lygiu pusei atstumo tarp Žemės ir Mėnulio. Dėl santykinio artumo visi norintys galės pamatyti kosminę uolieną 15 cm ir didesnio skersmens teleskopais.
Kosminė uola Žemės atžvilgiu skrieja 28 008 km/val. arba 7,78 km per sekundę greičiu. Nors tai skamba kaip milžiniškas greitis, vis dėlto tai palyginti lėtas asteroidas – palyginus su kitomis astronomų tiriamomis kosminėmis uolienomis.
Parengta pagal „Earth & Sky“.