„Išsiuvinėtus buities daiktus būtina rinkti ir išsaugoti – tai įdomus mūsų kultūros sluoksnis. Kiek jie meniškai vertingi, paaiškės laikui bėgant. Tačiau istoriškai jie vertingi jau šiandien“, – sakė neįprastą parodą „Praėjusio amžiaus siuvinėjimai“ surengusi Dailės akademijos profesorė Regina Sipavičiūtė, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
Tarsi artimųjų palikimas
Staltiesės, pagalvės, užuolaidos, takeliai su pačiais įvairiausiais gėlių raštais. Viskas išpuošta tulpėmis, rožėmis, dobiliukais ar našlaičių žiedais.
Daugelis pro galeriją einančių žmonių užsuka į vidų tarsi virvele traukiami savo vaikystės prisiminimų, kurie neįtikėtinai stipriai susiję su panašiais siuvinėtais niekučiais.
Kiekvienas eksponatas – nugyvenęs nemažai metų, liestas daugelio rankų, po to ilgai gulėjęs kokioje nors skrynioje ar stalčiuje kaip artimųjų palikimas, seni laiškai ar nuotraukų albumai, kurių niekas jau nebevarto, tačiau ir nesiryžta išmesti.
Pirmoji grožio mokykla
„Šių dirbinių nepirko muziejai, juos kaip nevertingą kičą menkino „tikro“ meno kūrėjai. Tačiau būtent ši naivių ir šiltų rankdarbių apsuptis buvo pirmoji grožio mokykla ne vienam mūsų“, – susižavėjimo neįprasta paroda neslėpė menotyrininkė Lijana Natalevičienė.
Pasak menotyrininkės, keičiasi laikai ir iš naujo įvertiname rankdarbių vietą kasdienybės kultūroje, paprastų moterų estetinį pojūtį ir kūrybiškumą.
„Idėjinis parodos akcentas – nežinomos autorės rožėmis siuvinėtas XIX a. arnotas, simbolizuojantis Bažnyčios autoritetą ir bažnytinę dailę, kaip vieną svarbiausių rankdarbius kūrusių moterų įkvėpimo šaltinių.
Juk dažnai bažnyčioje pamatytas meniškas dirbinys tapdavo asmeninės saviraiškos siekiu, noru estetiškai papuošti kasdienę aplinką“, – ekspoziciją komentavo L.Natalevičienė.
Neatsiejama interjero dalis
Parodos „Praėjusio amžiaus siuvinėjimai“ sumanytoja tekstilininkė R.Sipavičiūtė pasakojo, kad mintis apie tokią ekspoziciją kilo tuomet, kai jai į rankas pateko gėlėmis siuvinėtas arnotas. „Ne tiek daug yra bažnytinių rūbų, kurie būtų papuošti tokiais gėlyčių raštais. Žiūrėdama į jį prisiminiau tuos siuvinėjimus, su kuriais po karo užaugo mano karta.
Gėlėmis, rožėmis išsiuvinėtos staltiesėlės, servetėlės, takeliai buvo neatsiejama senųjų interjerų, kai vidury kambario stovėdavo stalas, aplink jį – kėdės, prie lovų tysodavo kilimėliai, puošmena“, – nugrimzdo į prisiminimus profesorė.
Apie savo sumanymą R.Sipavičiūtė prasitarė klasės draugei ir tuojau pat gavo vieną pirmųjų eksponatų – siuvinėtas durų užuolaidas.
Darbus sunešė pažįstamos
Pasak profesorės, rinkti šią kolekciją buvo ypač smagu ir įdomu: vos tik kam prasitardavo apie parodą, tuojau gaudavo kokią siuvinėtą pagalvėlę ar takelį.
Susiruošusi vežti įdomiausius siuvinius į galeriją ji parodė kolekciją kaimynei, o ta ją tuoj papildė: atnešė staltiesę su našlaitėmis.
„Šioje parodoje – mano pažįstamų moterų mamų ir močiučių siuvinėtų rankdarbių kolekcija. Pradėjusi juos rinkti maniau, kad tik po karo buvo populiarūs tokie siuvinėjimai. Bet greitai įsitikinau: ir tarpukariu, nepriklausomos Lietuvos laikais, buvo labai daug tokių siuvinių. Matyt, kai moterys nustojo austi, jos pradėjo siuvinėti“, – svarstė R.Sipavičiūtė.
Menotyrininkė sakė pastebėjusi, kad ir žmonės pradeda vis labiau vertinti senelių palikimą. Pavyzdžiui, visai moderniame interjere kaip išskirtinis akcentas atsiranda siuvinėta staltiesė ar takelis.
Todėl muziejininkai turėtų kaupti tokius daiktus, kol jų yra daug ir kainos nebaugina.
Paroda „Praėjusio amžiaus siuvinėjimai“ galerijoje „Artifex“ veiks iki gegužės 31 dienos.
