Kulinaro sukurtas Jaunimo teatro herbas sveria 400 kilogramų

Vilnietis Konstantinas Navasaitis ramiai atsikvėpė – jo kurtas herbas jau kabo ant Jaunimo teatro pastato Arklių gatvėje. Daugybę profesijų pakeitęs skulptorius džiaugiasi atradęs tikrąjį gyvenimo kelią, rašo „Lietuvos rytas“.

Daugiau nuotraukų (1)

Erika Bružaitė

2014-10-04 06:00, atnaujinta 2018-01-28 15:34

400 kilogramų sveriantis didikų Oginskių šeimos herbas ant Jaunimo teatro fasado atsirado praėjusią savaitę.

Apie jį 37 metų K.Navasaičiui informacijos teko ieškoti ir bendraujant su užsakovais, ir internete.

Informacijos apie herbą paieškos truko dvi savaites, tačiau kur kas ilgiau užtruko simbolio gamybos darbai.

Darbą užbaigė su draugais

Herbo išliejimas iš cemento ir drožimas atėmė daugiausia laiko ir energijos.

Vyriškis taip pat dirba „Lėlės“ teatre, tad gavęs užsakymą paaukojo atostogas, o grįžęs į darbą kurdamas herbą plušėjo ir naktimis.

„Rugsėjo pradžioje, likus dviem savaitėms iki herbo užbaigimo, mane ištiko nelaimė – netyčia gelbėdamas draugę susižalojau ranką, man trūko sausgyslė“, – kalbėjo K.Navasaitis.

Jis juokavo, kad jei ne į pagalbą atskubėję draugai, šiandien Jaunimo teatro pastatą puoštų tik pusė herbo.

Darbą baigti padėjo tiek skulptoriaus kurso draugai, tiek vienas Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.

Herbą pritaikė prie pastato

Daugiau nei dešimt metų skulptūros darbais užsiimančiam kūrėjui tai pirmas jo sukurtas herbas. Mintis atkurti Oginskių šeimos herbą ir juo papuošti pastatą kilo Jaunimo teatro pastatų rekonstravimo vadovei Nijolei Ščiogolevienei.

„Projekto vadovė N.Ščiogolevienė diskutavo su heraldikos specialistu Edmundu Rimša ir galiausiai nusprendė šiek tiek stilizuoti šį puošybos herbą“, – pasakojo K.Navasaitis.

Herbo viduryje esantis simbolis „brama“ išvertus iš lenkų kalbos reiškia „vartus“.

Istoriniuose šaltiniuose radus herbą nuspręsta jį stilizuoti ir labiau priderinti prie pastato.

Nors herbas niekada nėra puošęs pastato, kuriame įsikūręs Jaunimo teatras, atliekant pastato rekonstrukciją nuspręsta herbą sukurti ir taip pagerbti Oginskius, kaip buvusius kultūros rėmėjus.

Buvo pasirinkęs kulinariją

Įdomiausia, kad herbo autorius K.Navasaitis prieš 15 metų net neketino būti skulptoriumi.

Konstantino tėvai, kaip ir jis pats, yra menininkai.  Motina – dizainerė, o tėvas – muzikantas. Tačiau dar būdamas moksleivis jis kratėsi kūrybinio kelio – šios srities nepatarė rinktis ir jo tėvai.

„Baigęs mokyklą nusprendžiau tapti apdailininku, po studijų porą metų dirbau statybininku, tačiau pajutau, kad kažko trūksta“ , – pasakojo 37-erių K.Navasaitis.

Po dvejų metų pajutęs, kad darbas statybose virto rutina, vilnietis nusprendė išbandyti kūrybiškesnę sritį – stoti į kulinariją.

„Kai tėvams pranešiau, kad dabar būsiu kulinaras, juos ištiko lengvas šokas“, – kalbėjo skulptorius.

Šioje srityje jam sekėsi neblogai, galėjo pasinaudoti savo meniniais gebėjimais, tačiau po poros metų jis atsitokėjo – kulinarija irgi ne jam.

„Paskutinė mano, kaip kulinaro, darbovietė buvo kavinė „Belmonto kriokliai“. Išėjęs iš darbo iš karto įstojau į Vilniaus dailės akademiją“, – pasakojo K.Navasaitis.

Papuošė Pasakų parką

Vyriškis pasirinko skulptoriaus specialybę, dar pirmame kurse sukūrė skulptūrą Lazdynų parke, o po dvejų metų savo kūryba papuošė Vilniaus Pasakų parką.

Skulptūra „Rodyklės“ – pirmasis ypač gerai įvertintas vilniečio kūrinys.

Baigęs bakalauro studijas, skulptorius metus studijavo Danijoje, kur taip pat kūrė statulas ir restauravo vieną pilį.

Grįžęs į Lietuvą vyriškis įgijo restauracijos bakalauro ir magistro laipsnius.

Ir tuomet jį apėmė netikrumas – ką reikės veikti?

Tačiau nejučia viskas susidėliojo į savo vietas: atsirado dirbtuvės ir užsakymai.

Istorinis pastatas ėjo iš rankų į rankas

Arklių gatvėje esantis Jaunimo teatro pastatas įtrauktas į Lietuvos paveldo sąrašą ir yra rekonstruojamas nuo 2008 metų.

Taip pat rekonstruojamas kitas teatro korpusas, esantis Karmelitų gatvėje, tačiau jis yra statytas XX amžiuje ir nėra paminklinis.

Kadaise Oginskių šeimai priklausęs pastatas ėjo iš rankų į rankas: priklausė bajorų klubui, vėliau čia buvo įkurtas milicijos klubas, keitėsi pastato struktūra, kartu menko objekto vertė.

1967 metais čia įsikūrė teatras, vyko kapitalinė rekonstrukcija ir statinio struktūra dar labiau pasikeitė.

„Teatro pastatams rekonstruoti Kultūros ministerija skyrė 37 mln. litų, šiuo metu fiksuojamas 17 mln. likutis ateities darbams, tokiems kaip scenų modernizavimas, kitų patalpų rekonstrukcija bei kiemo teritorijos tvarkymas“, – sakė įstaigos „Lietuvos paminklai“ direktoriaus pavaduotojas Valentinas Šimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.