Į albumą sugulė tik menka dalis gydytojo archyvuose sukauptų kadrų. Šalia fotografijų – ir jų autoriaus poetinės impresijos.
„Vaikystėje skaptavau medinius laivelius, leidau juos pasroviui Luknės upeliu, vildamasis, kad šie mano rankų kūriniai pasieks ne tik marias, bet ir jūrą. Jūra žadino mano svajones. Norėjau tapti kapitonu, jūrai kūriau dainas. Vėliau pasirinkau gydytojo profesiją, tačiau gyvenimo kelias mane vis vien atvedė prie jūros“, - sako J.Sąlyga.
Fotografuoti jis pradėjo šeštoje klasėje, kai tėvas per gimtadienį padovanojo aparatą „Zenit“. Tuomet pats ryškindavo nuotraukas.
„Prie fotografijos grįžau gal prieš dešimtmetį visai netikėtai. Nuo mūsų namų Klaipėdoje iki jūros dviračiais – keliolika minučių, su žmona Jolanta dažnai ten važiuojame. Ji mėgsta pajūryje skaityti knygas, o aš vaikštau ir gėriuosi gamta, stebiu jūrą – ji tokia permaininga, kiekvieną akimirką vis kitokia. Kartą pamaniau, kad reikia tas akimirkas fiksuoti ir nuo to laiko visada į pajūrį pasiimu fotoaparatą“, - pasakojo J.Sąlyga per naujojo fotoalbumo „Jūra nepozuoja“ pristatymą Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.
Per kelias valandas prie jūros gydytojas aparato mygtuką nuspaudžia kelis šimtus kartų. Grįžus namo iš visų kadrų pavyksta atrinkti tik kelis pavykusius.
J.Sąlyga traukia prie jūros bet kokiu metų laiku, nepraleidžia ir šventinių dienų – įamžino Baltiją per Kalėdas, Jonines, Sekmines, saulei kylant ir leidžiantis, tvyrant ramybei ar šiaušiantis bangoms. Jis gali keletą valandų laukti tinkamo apšvietimo, bet ne kartą tas palankusis spindulys išlįsdavo tuomet, kai jau parmindavo namo.
Prieš porą metų J.Sąlyga Klaipėdos etnokultūros centre surengė pirmąją fotografijos parodą „Nenuspėjama jūra“, į kurią pakvietė tik būrelį pačių artimiausių žmonių.
„Konsultavausi su marinistinės fotografijos meistru Vytu Karaciejumi. Išgirdau daug naudingų patarimų, už tai esu dėkingas. O jūra mane išmokė pastabumo ir kantrybės. Per tuos metus sukaupiau keliolika tūkstančių kadrų ir supratau – jūra niekada nepozuoja. Turi suspėti su ja arba kantriai laukti akimirkos, kuria nustebintum save, o gal ir kitus“, - viliasi J.Sąlyga.
Jis pripažino, kad išleisti fotografijų albumą buvo sena jo svajonė ir dėkojo žmonai Jolantai, kad ji nepavyduliauja jūrai.
Fotografija – ne vienintelis Jūrininkų ligoninės vadovo J.Sąlygos pomėgis. Jis puikiai groja akordeonu, rašo eiles, kurios virsta dainomis ir jo paties atliekamos sugula į kompaktines plokšteles.
Prieš keletą metų J.Sąlyga parašė knygą „Į Klaipėdą atvedė vaikystės laivai“. Nedideliu tiražu išleistą knygą jis padovanojo artimiausiems žmonėms ir draugams.
