Atspaudo meistre vadinama grafikė parodo, koks jai pačiai svarbus ir neišsemiamas spausdinimo procesas.
„Noriu, kad aplinkui būtų gražu. Man patinka gražūs daiktai, kurie neerzina akių. Pasaulyje yra siaubingai daug baisių daiktų: negražių indų, baisių papuošalų, bjaurių drabužių, blogų derinių,“ – drąsiai kalbėjo J.Rekevičiūtė.
Parodoje „Servetėlės, staltiesėlės ir kiti prisirišimai...“, nagrinėdama atminties būsenas, menininkė pristato du darbų ciklus: „Servetėlės ir staltiesėlės“ ir vis dar tęsiamą – „Graži suknelė“. Pastaruoju metu parodose autorė pristato pačios išrastą atspaudo nuo suknelės techniką.
Šioje parodoje autorė dėmesį sutelkė į praeities sugrįžimą į dabartį. Ji tyrinėja iš atminties vis išnyrančius pėdsakus, praeities simbolius, jų sąryšį su dabartimi.
Dalis jos įspaustų servetėlių ir staltiesėlių kalba iš tolimos praeities, tačiau yra ir tokių darbų, kurie mena netolimus laikus – santykius su močiute ir mama.
„Man svarbiau ne tai, kaip vienas ar kitas daiktas atrodė praeityje. Svarbu, kaip jį matau dabar, koks jis yra būtent šią akimirką. Be to, mano svajonė – atspausti laiką,“ – teigė menininkė.
J.Rekevičiūtė leido sau pašmaikštauti tikindama, jog jos darbai turi magiškų savybių. Todėl įsigiję autorės darbų žmonės tampa kūrybiškesni, linksmesni, imasi netikėčiausių sumanymų ir juos sėkmingai įgyvendina.
