Kūriniuose – vizijos ir realybė
Galerijų dienos startavo Klaipėdos savivaldybės bibliotekos Meno skyriuje – ten atidaryta grafikės Linos Itagaki šilkografijos darbų paroda. Turgaus gatvės galerijoje „M art“ fotomenininkas Algirdas Darongauskas, išgarsėjęs tuo, jog jau kelis dešimtmečius nenuilsdamas fiksuoja pajūrio kraštovaizdį puošiantį Olando kepurės skardį, eksponavo savo naujausias fotografijas. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos galerijoje įkurdinta instaliacija „Alchemija“. Jos autoriai Aurimas Baužys ir Šarūnė Gentvilienė mėgina įrodyti, jog medžiagos architektūroje nėra sustingusios – nuolat keisdamos savo ankstesniuosius pavidalus, įgauna netikėtų savybių ir naujų prasmių.
Klaipėdiečiai menininkai Dalia Čistovaitė, Danas Andriulionis, Irma Leščinskaitė, Toma Šlimaitė svetingai atvėrė savo kūrybinių dirbtuvių ir studijų duris. Žemaitijos dailininkų sąjungos galerijoje keramikas Raimondas Urbonas lankytojus mokė iš molio lipdyti ir žiesti įvairius daiktus.
Baroti galerijoje eksponuojama klaipėdiečio Radiono Petroffo tapybos paroda „Abejonės ir ginčai“ persmelkta keistais simboliais ir ženklais. Supindamas kelionių įspūdžius ir šiuolaikinių medijų skleidžiamą informaciją autorius tarsi magas balansuoja tarp realybės ir vizijų.
Iš pirmo žvilgsnio absurdiškai suplakti faktai ir metaforos R.Petroffo kūriniuose nėra tikrovės mistifikacija – jo paveikslai provokuoja, verčia galvoti, kur žengia žmonija.
Šiuolaikinės kultūros blyksniai Galinio Pylimo gatvės meno galerijoje „si:said“ atidaryta vilniečio skulptoriaus Žilvino Landsbergo paroda iš ciklo „Be karūnos“. Autorius vaizduoja konkrečius ir atpažįstamus objektus, reflektuojančius su fantastika, perteikia socialinę problematiką, paženklintą šiuolaikinės kultūros vaizdiniais, ironiškai atspindi vartotojų elgseną.
Klaipėdos kultūros fabriko galerija „Ikra“ atsivėrė mados kūrėjams – savo darbus jie pristato parodoje „Who are yuo ? „ Kas tu esi ?“. Šviesos dirbtuvėse „Lighforms“ Adomas Stančikas eksponuoja savo tapybą, o Deivis Kundrotas – skulptūrą „Balta meška, užklydusi į postindustrines džiungles“. Ten atidaryta ir Igno Kutavičiaus paroda „Soleografija“.
Industrinėje šviesos dirbtuvių aplinkoje vyko muzikiniai projektai „Jamsesion „36.6 Vinegrette Jam“ ir FFS. Šiuolaikiniam menui neabejingi galerijų lankytojai aktyviai dalyvavo lauko virtuvės projekte „Žovis ont fanierkės“.
Buvusią Vydūno vidurinę mokyklą norėta nugriauti, bet paskui persigalvota – dalis senų patalpų perduota kūrėjams. Čia pristatytas jungtinis projektas: fotomenininko Remigijaus Treigio vernisažas „Stingimai ir dingimai“ ir aktorius bei režisieriaus Beno Šarkos – performansas, taip pat ir jo piešinių paroda „Ingimai ir In gimai“.
Šamano muzikos klausėsi gulėdami
Intriguojančių performansų meistras B.Šarka pradžioje šiek tiek nuvylė žiūrovus, pasakęs, kad R.Treigio parodoje nebus, nes jis šiuo metu stažuojasi Vokietijoje. Po to aktorius publiką ėmė vaišinti kažkokiais keptais grybukais, kurie esą padeda geriau suvokti avangardinių muzikos projektų prasmę.
Patikinti, kad R.Treigys šiuos skanėstus B.Šarkai atsiuntęs ne iš Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalo, o iš Berlyno marcipanų parduotuvės, žiūrovai nusiramino. Tada salėje pasirodė į R.Treigį kaip du vandens lašai panašus vyriškis, kurį B.Šarka pristatė kaip klonuotą fotomenininko antrininką. Pastarasis sutiko su tokia nuomone.
B.Šarkos muzikos performansas priminė siautulingą šamano šokį ne tik su mušamaisias, bet ir su pučiamaisiais bei styginiais instrumentais. Klausydamiesi, kaip atlikėjas groja siūlu, daužo varinį varpelį, per žarnelę pučia tūbą ir trimitą, virkdo birbynę, žiūrovai paniro į keistą būseną – daugelis pradėjo medituoti.
Dar negirdėtų garsų magijos paveikti kai kurie klausytojai pradėjo ramstyti sienas, merginos net prigulė ant grindų. B.Šarkos žiūrovų reakcija nė kiek nenustebino. Pasak jo, tokia muzika geriau suvokiama horizontalioje padėtyje.
Spektaklį vainikavo solo unikaliu instrumentu – skardine rėčka. Smičiumi braukydamas viduje įtaisytą vienintelę stygą B.Šarka sugebėjo išgauti pasaulio muzikinės kultūros istorijoje, regis, dar neaprašytų garsų.
Performansininkas žiūrovų akivaizdoje išbandė tuziną paties sukurtų muzikos instrumentų. Išmokęs muzikuoti ir pjūklo bei dalgio ašmenimis B.Šarka šį kartą visų savo arsenalo galimybių neatskleidė.
Senos fotografijos nustebino autorių
Kitoje salėje eksponuojama R.Treigio fotografijų parodą. Autorius jam būdinga maniera užfiksavo prieš dvidešimt metų B.Šarkos ir jo bendraminčių kurtus fantasmagoriškus personažus, spektaklių vaizdus.
Senujų šeimininkų apleistos mokyklos, klaipėdiečių vadinamos „vydūnke“, patalpose elektros instaliacija dar neįrengta – autorius ant sienos iškabintus savo darbus žiūrovams apšvietė mobiliuoju telefonu.
„Dirbti su Benu – vienas malonumas, fotosesijose mėginau perteikti jo judesių plastiką, šokiruojančias mizanscenas“, – kalbėjo žmonių figūrų ir portretų beveik nefotografuojantis R.Treigys.
Perdavęs B.Šarkai nuotraukų negatyvus R.Treigys vėliau pamiršo tas fotosesijas. Paskutinę akimirką kuratoriaus pakviestas parodą fotomenininkas stebėjosi išvydęs išsaugotus savo darbus.
Tai ne pirmas bendras R.Treigio ir B.Šarkos projektas – maždaug tuo pat metu bičiuliai buvo pakviesti filmuotis režisieriaus ir aktoriaus Rimo Morkūno trumpametražėje juostoje apie keliautoją ir fotografą Paulių Normantą.
„Mano vaidmuo buvo epizodinis, neištariau nė žodžio. B.Šarka labiau pasižymėjo – filme rodomos scenos iš jo spektaklių“, – savo indėlio kinematografijoje nesureikšmina R.Treigys.
Po spektaklio nusimetęs šamano kaukę B.Šarka surengė jamsesion – kartu su R.Treigiu grojo skardine rėčka. Svečiai buvo vaišinami vynu, mokomi muzikavimo mįslingais instrumentais paslapčių.
