Kasinėjimai Gherardini šeimos rūsyje nebeveikiančiame uršuliečių vienuolyne Florencijoje prasidėjo 2011 metais. Nuo to laiko S.Vinceti kasmet paskelbia sensacingą pareiškimą. 2013-aisiais – apie L.Gherardini vaikų palaikų suradimą. Tik pasirodė, kad kaulai per daug nukentėjo per 1966 metų potvynį ir nebetinka DNR tyrimams.
2014-aisiais neva rastas Florencijos šilko pirklio Francesco del Giocondo žmonos dantis, tačiau vėlgi neįmanoma tiksliai nustatyti, kieno tas dantis.
O dar S.Vincenti pareiškė, kad Monos Lizos akyse paveiksle užšifruotas slaptas kodas – girdi, tamsiuose akių vyzdžių dažuose yra paslėptos mažytės raidės ir skaičiukai, kuriuos įrašė pats L.da Vinci.
Dabar nauja sensacija: rasti tos pačios ponios, kuri pozavo L.da Vinci, kaulai. Bet ar išties tai Lisos del Giocondo kaulai, – nežinia. Daugmaž galima tik patvirtinti, kad rasti palaikai moters, kuri mirė maždaug tuo pačiu metu kaip ir Leonardo modelis, t.y. 1540 metais. Jos kaukolės taip ir nepavyko surasti. Taigi atkurti Lisos veido neįmanoma, vadinasi, nepavyks šimtu procentų patvirtinti, kad tai ji nutapyta legendiniame paveiksle, saugomame Luvre.
O juk, įvairiais spėjimais, Leonardui galėjo pozuoti ir kitos garsios anos epochos moterys. Tai ir Bianca Giovanna Sforza, Milano hercogo, vieno L.da Vinci užsakovų, duktė, ir slapta Lorenzo Medici meilužė, ir dailininko motina, ir net Salai – Leonardo mokinys ir, kaip manoma, meilužis, kurį dailininkas įamžino paveiksluose „Šv.Jonas Krikštytojas“ ir „Šv.Jonas Krikštytojas Atsiskyrėlis“ (XVII a. šio paveikslo pavadinimas pakeista į „Bakchą“). Apie tai, beje, yra užsiminęs ir S.Vinceti.
„Nežinau, ką jie atrado, bet pirmiausia nesuprantu – dėl ko? Kuriam galui ieškoti tų kaulų? Tai neturi nieko bendra nei su menu, nei su Mona Liza, nei su L.da Vinci. Tai interesai, nesusiję su kultūra. Kapų plėšimas. Kūrinio vertės šios paieškos niekaip nepakeis“, – teigė meno istorikas, nepritariantis S.Vincenti veiklai.
Parengė Milda Augulytė
