Thomo Manno festivalyje atidarytos dailės kūrinių parodos

Visą savaitę Nidoje šurmuliuosianti Nobelio premijos laureato vardu pavadinta kultūros ir meno savaitė sekmadienį ir pirmadienį pakvietė lankytojus į dviejų parodų atidarymus. Nidos bendruomenės namuose iki rugpjūčio pabaigos bus galima susipažinti su paveikslais iš klaipėdiečio kolekcininko Aleksandro Popovo rinkinio. Kuršių nerijos istorijos muziejaus svečiai iki vasaros pabaigos gėrėsis unikaliais praėjusio šimtmečio pradžios ekspresionistės Cornelijos Gurlitt kūriniais.

Th.Manno festivalis kviečia į dvi parodas.<br>Rengėjų nuotr.
Th.Manno festivalis kviečia į dvi parodas.<br>Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 19, 2016, 10:41 PM, atnaujinta May 18, 2017, 9:42 AM

Festivalio leitmotyvas – ir paveiksluose

Šių metų tarptautinis Thomo Manno festivalis tęsia 2014-aisiais pradėtą penkerių metų trukmės teminį ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Pirmuoju šio ciklo festivaliu bandyta priminti „Šimtmečio vasaros“, Pirmojo pasaulinio karo išvakarių, dvasią. Praėjusiais metais festivalyje gilintasi į „Sąžinės proveržį“ – diskutuota apie intelektualų laikyseną karo ir krizinių situacijų akivaizdoje.

Šiemet organizatoriai pasirinko temą „Žmogaus orumas“. Norima priminti, jog Pirmasis pasaulinis karas, paneigdamas „humaniško“ sampratą, suaktualino Europoje žmogiškumo esmės klausimus. Žinoma, jie gvildenami jau ne vieną šimtmetį. Taip pat ir dailėje atsakomybės prieš save ir visuomenę temas įvairiose epochose gvildeno ne vienas kūrėjas.

Dvi Thomo Manno festivalio parodos skirtingais kampais žvelgia į žmogaus savivertės atskleidimą , bet abi savaip yra susijusios su Lietuva. Vienos darbuose kūrėjų išgyvenimai ir savivertė perteikti per sąlytį su unikalia Rytų Prūsijos ir Kuršių nerijos gamta, kitos – per Didžiojo karo poveikį.

Rytprūsių dailės mylėtojų dovana

Nidos bendruomenės namuose atidaryta paroda „Žmogaus dienos, gamtos amžinybė“ susijusi su ryškiausiais XIX a. pabaigos – XX a. antrosios pusės Rytų Prūsijos dailės reiškiniais – Karaliaučiaus dailės akademija (1845–1945), jai būdingu realistinio peizažo žanru ir Nidos dailininkų kolonija (1875–1945) bei jos stilių įvairove.

Eksponatai byloja apie žmogaus kasdienybės tėkmę ir apie gamtą, jo būties liudininkę. Lankytojai išvys ne tik kopų, pušynų, marių, jūros motyvus, bet ir gamtos įkvėptus kūrinius, kuriuose atsiskleidžia žmogus įvairiose situacijose. Waltherio Buhės raižinys „Seno žmogaus rankos“, Gertrudos Lerbs-Bernecker litografija „Kelionė per Kuršių neriją“ ar jos efortas „Po gaisro“ – tai tik keli pavyzdžiai, skatinantys susimąstyti apie žmogaus orumą ir gyvenimo situacijas, kuriose kyla poreikis jį įvertinti.

Kaip teigė parodos kuratorė Kristina Jokubavičienė, šviesioje Nidos bendruomenės namų salėje eksponuojami 61 dailininko 82 tapybos ir grafikos kūriniai. Tai aliejiniai paveikslai, akvarelės, pastelės, piešiniai, ofortai, litografijos, medžio raižiniai. Pristatomi Richardo Birnstengelio, Fritzo Behrendto, Eduardo Bischoffo, Arthuro Degnerio, Ludwigo Dettmanno, Olofo Augusto Jernbergo, Juliuso Freymutho, Eduardo Kado, Bruno Krauskopfo, Helene Neumann, Ernsto Mollenhauerio, Alfredo Teichmanno, Annos Sinnhuber, Ericho Waskės, kitų dailininkų peizažai, portretai ir figūrinės kompozicijos.

Galimybę šiuos kūrinius parodyti Nidoje suteikė klaipėdietis Aleksandras Popovas, kurio privačios kolekcijos darbai jau kelerius metus iš eilės puošia Th.Manno festivalio parodas. 2014 m., kai minėtasis teminis penkerių metų ciklas prasidėjo, kolekcininko rinkinys leido žvilgtelėti į „Paskutinę taikos vasarą“. Praėjusiais metais A. Popovas paskolino darbų festivalio parodai „Dailininkai kare ir karo dailininkai“.

Kolekcininko darbams pasiekti Nidą padėjo Thomo Manno festivalio partneris – Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija „Nidden“. Festivalio rengėja Lina Motuzienė parodos atidarymo metu prasitarė apie svajonę kada nors Nidoje įrengti nuolatinę klaipėdiečio kolekcininko darbų galeriją.

Pažintis su talentinga ekspresioniste

„Žmogaus orumas visuomet yra tai, kas gali būti pažeista ar gerbiama. Tai – trapus ir saugotinas dalykas. Tai teisė pačiam spręsti, kaip gyventi, teisė siekti asmeninės laimės, lygybė prieš įstatymą bei religijos ir pasaulėžiūros laisvė. Tačiau teisė į savąjį orumą mums uždeda ir pareigą saugoti kito žmogaus orumą. Esama ne tik priesako jį gerbti, jo nepažeisti, bet ir pareigos pasiūlyti kitiems pagalbą ir paramą, idant jų orumas būtų išsaugotas.“ Tokiais žodžiais antrąją Thomo Manno festivalio metu atidarytą parodą pristatinėjo meno galerijos Vokietijoje „Kunsthaus Désirée“ savininkas ir kolekcininkas Hubertas Portzas.

Pirmadienį Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaryta paroda pristato talentingos, bet primirštos ekspresionistės Cornelijos Gurlitt, kuri Pirmojo pasaulinio karo metus praleido slaugydama ligoninius ir sužeistuosius Vilniaus Antakalnio karo ligoninėje (lazarete), darbai, paįvairinti per Didįjį karą Vilniuje Vokietijos kariuomenės X armijos karo fotografų darytomis nuotraukomis.

Šia paroda bandyta ne tik jaunos gailestingosios seselės C.Gurlitt akimis pažvelgti į Pirmojo pasaulinio karo Vilnių ir jame karo metais kovojusius dėl išlikimo žmones – priminti tuos, kurių orumas turėjo būti išsaugotas. Per asmeninę C. Gurlitt istoriją, pasibaigusią 29 metų moters savižudybe, parodoje stengtasi pažvelgti į jos pačios pastangas kovoti už savo orumą. Dvidešimtyje C. Gurlitt darbų kovą dėl išgyvenimo, už moters orumą ir lyčių lygybę.

Nors didžioji C. Gurlitt darbų dalis, 2014 m. atsiradusi Šveicarijoje, šiuo metu apipinta teismo skandalais ir vis dar nėra prieinama plačiajai visuomenei, parodos lankytojai gali pamatyti H.Portzo Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui padovanotus kūrinius. Paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915–1917 m.“ pastaraisiais metais jau buvo eksponuojama Vilniuje ir Kaune. Tačiau nuo ankstesnių parodų nidiškė skiriasi tuo, kad į ją pavyko įtraukti kelių dar niekur neeksponuotų C. Gurlitt tapybos darbų reprodukcijas.

Surengti parodą Kuršių nerijos istorijos muziejuje padėjo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras ir dr. Hubertas Portzas. Parodos eksponavimo Nidoje idėją pernai iškėlė menotyrininkė Laima Laučkaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.