Žaliojo tilto skulptūras svarstoma perduoti Lietuvos dailės muziejui

„Vilniuje ant Žaliojo tilto stovėjusias sovietines skulptūras svarstoma perduoti Lietuvos dailės muziejui. Šis savo ruožtu galėtų jas atiduoti eksponuoti Druskininkų Grūto parkui“, – sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė svarsto, kur dėti Žaliojo tilto skulptūras.<br>D.Umbraso nuotr.
Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė svarsto, kur dėti Žaliojo tilto skulptūras.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 17, 2017, 3:21 PM, atnaujinta Apr 9, 2017, 9:20 PM

O Vilniaus savivaldybė, anot mero Remigijaus Šimašiaus, svarstys ir dar vieną galimą variantą – skelbti atvirą konkursą dėl šiuo metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše saugomų skulptūrų eksponavimo.

„Mūsų pasiūlymas būtų perduoti šias skulptūras Lietuvos dailės muziejui, kuris tiria, kaupia meno vertybes, taip pat ir iš sovietmečio epochos. Jei miestas perduotų Dailės muziejui saugoti šias skulptūras, jas išbrauktume iš valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo. Jos papultų į muziejaus rinkinį, taptų muziejaus rinkinio dalimi. Pagal Muziejų įstatymą, joms būtų suteikta teisinė apsauga, būtų saugomos deramai, kaip meno kūriniai“, – žurnalistams po susitikimo su meru penktadienį sakė ministrė.

Ministrė sakė, kad muziejus tokiam galimam sprendimui nesipriešina. Kur eksponuoti skulptūras, anot jos, tokiu atveju spręstų muziejus, aptaręs tai su savivaldybe. Dalį savo saugomų sovietmečio kūrinių Dailės muziejus jau yra perdavęs privačiam Grūto parkui.

„Tai būtų sutarties dalykas ir su Vilniaus miestu, nes pasirašant sutartį miestas turėtų ir savo pageidavimų. Manau, tai taptų Dailės muziejaus ir miesto susitarimo reikalas“, – sakė ji.

Muziejaus direktorius Romualdas Budrys BNS irgi teigė, kad skulptūros galėtų būti eksponuojamos Grūto parke.

„Pagrindinė muziejaus misija yra saugoti ateinančioms kartoms, tą ir darysime. Saugosime, prižiūrėsime, kad jos negestų, jeigu reikės konservuosime, restauruosime. Jeigu susitarsime su Grūto parku, galbūt deponuosime į Grūto parką, mes ten esame deponavę apie 90 kūrinių, tai dar pridėtume, kad jie turėtų ką rodyti“, – teigė muziejaus vadovas.

„Vilniuje nematau galimybių eksponuoti. Svarstysime ir tokį variantą, bet galimybių nematau. Skulptūros yra architektūrinė tilto dalis, jos tiesiogiai susijusios su objektu, neįsivaizduoju, kad galėtume kur nors kitur eksponuoti lauko sąlygomis. Bet saugoti galime, mes – ta įstaiga, kuri saugome“, – kalbėjo R.Budrys.

Muziejaus direktoriaus teigimu, skulptūrų priežiūrai tikimasi gauti papildomų lėšų.

„Jeigu mums bus papildomai išlaidų, manau, į mūsų biudžetą šiek tiek įdės. Jeigu paveda atlikti darbą, matyt, parems ir finansiškai, bet dabar nieko negaliu sakyti, nes mes dar net neperėmę jų“, – sakė R.Budrys.

Ministrė laikosi nuomonės, kad nors skulptūros – ideologinis kūrinys, jos, kaip ir kiti tokio pobūdžio kūriniai, turi būti saugomos ir negali būti sunaikintos. Tam pritarė ir R.Šimašius. Jis pabrėžė, kad skulptūrų nenumatoma nei sunaikinti, nei grąžinti ant Žaliojo tilto.

„Savivaldybėje svarstome du variantus. Vienas – paskelbti konkursą, kur ir kaip jos turi būti saugomos ir eksponuojamos, kitas – perduoti jas Dailės muziejui, kad jie atitinkamai vėliau nuspręstų, bet neabejotinai mes, savivaldybė, norėtumėme turėti tam tikrą žodį. Aš manau, kad jos be jokio patoso, be garbinimo galimybės ir be sunaikinimo pavojaus turėtų būti matomos ir prieinamos“, – dėstė meras.

Anot jo, apsispręsti, kuris variantas yra priimtinesnis, savivaldybė turėtų jau pavasarį.

Paklaustas, ar sutiktų, kad skulptūros būtų eksponuojamos Grūto parke, R.Šimašius pabrėžė, kad miestas pageidautų, jog skulptūros „nebūtų ištremtos labai toli“. Muziejus Druskininkuose, anot jo, nors ir lankomas Vilniaus turistų, yra tolokai.

„Tikrai nėra atmestinas toks variantas, bet tai yra objektas, kuris traukia,  žmonės gali norėti pažiūrėti kaip meno objektą. Mano kaip mero, pozicija yra ta, kad jis būtų prieinamas Vilniuje ar kur nors aplink Vilnių“, – teigė R.Šimašius.

Vertindamas pačias skulptūras Vilniaus meras stebėjosi, kad kelių skirtingo braižo skulptorių sukurti paminklai yra tarpusavyje labai derantys, taip pat labai panašūs į kitas, Rusijoje stovinčias skulptūras.

Žaliasis tiltas ir jo skulptūros, ant kurių matomi sovietiniai simboliai, oficialiai saugomas kultūros paveldo objektas. Vienoje skulptūrų, karių laikomos vėliavos smaigalyje, vaizduojamas sovietinis simbolis kūjis su pjautuvu.

Skulptūras su Kultūros paveldo departamento leidimu sostinės savivaldybė nukėlė 2015-ųjų liepą dėl avarinės jų būklės ir jų grąžinti nebeketino. Šių kūrinių klausimas įstrigo, kai pernai kovą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba kovo mėnesį pasiūlė sovietmečio skulptūras braukti iš nekilnojamojo paveldo vertybių sąrašo, tačiau Kultūros ministerija neįvykdė reikalingų procedūrų.

Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis.

Atkūrus nepriklausomybę, jas nukelti raginta, nes skulptūros esą yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Tai padaryta 2015 metais. Skulptūros nuo tilto nukeltos dėl avarinės būklės.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.