Ir meno bohemos, ir kolekcininkų didžiulį susidomėjimą sukėlė „Vartuose“ atidaryta Louise Bourgeois (1911–2010, Prancūzija), Marios Lassnig (1919–2014, Austrija) ir Marios Helenos Vieiros da Silvos (1908–1992, Portugalija) kūrinių paroda „Moi, non-moi“ („Aš, ne aš“).
Visos trys menininkės jau užima garbingą vietą meno istorijoje, o jų kūriniai įtraukti į pačių svarbiausių pasaulio muziejų kolekcijas.
Pasak meno istorikų, tai moterys, kurios padarė didžiausią įtaką XX amžiaus meno raidai.
Paroda surengta bendradarbiaujant su M.Lassnig fondu (Viena), L.Bourgeois studija (Niujorkas) ir Arpad Szenes-Vieiros da Silvos fondu (Lisabona). Joje rodoma daugiau nei 50 menininkių kūrinių.
Sužeidė tėvo neištikimybė
Turbūt pati garsiausia ir populiariausia iš šios solidžios trijulės – Prancūzijoje gimusi ir augusi, tačiau JAV išgarsėjusi skulptorė, instaliacijų ir performansų kūrėja L.Bourgeois.
[[ge:lrytas:lrytas:6615391]]
„Mano emocijos neproporcingai didelės, palyginti su mano pačios fiziniais parametrais“, – yra sakiusi gana smulkutė menininkė. „Ne pačių emocijų, o jų stiprumo ir jėgos aš tiesiog negaliu ištverti. Todėl ir perkeliu visą tą energiją į skulptūras“, – yra atviravusi L.Bourgeois.
Menininkė visuomet sakydavo, kad kūryba jai – galimybė išsivaduoti iš traumuojančių vaikystės prisiminimų. Vaikystėje ji ne kartą matė, kad jos tėvas nebuvo ištikimas mamai ir pramogavo su jų namuose gyvenusia guvernante angle. Mama žinojo, bet nekreipė dėmesio, o būsimoji menininkė labai skaudžiai dėl to išgyveno.
Net sėkmingos vedybos bei trys savi vaikai jai nepadėjo atsikratyti vaikystės nuoskaudų. Jos iki pat gilios senatvės maitino L.Bourgeois kūrybą.
Ypač ryškiai tai matyti tėvui ir motinai skirtuose kūriniuose. Įspūdingą instaliaciją „Tėvo sunaikinimas“ menininkė sukūrė būdama jau 63-ejų. Tai tarsi kanibalų puotos alegorija, kurios metu šeima išnarsto į dalis ir sunaikina despotą tėvą.
[[ge:lrytas:lrytas:6552430]]
Dar vėliau ji sukūrė „Mamą“ – milžinišką voro skulptūrą. Jos mama buvo audėja, mėgusi viską kontroliuoti, todėl mitologija besidominti menininkė neatsitiktinai pasirinko vorą jos esmei perteikti. Juk graikų mitologijoje išdidžioji Arachnė, metusi iššūkį deivei Atėnei, buvo paversta voru.
Menininkė – ne tik mūza
L.Bourgeois meno studijas pradėjo dar 1937 metais ir akademijoje jai dėstė garsusis Fernend’as Leger, tačiau pasaulinės šlovės ji sulaukė tik senatvėje.
[[ge:lrytas:lrytas:6615580]]
Panašiai nutiko ir M.Lassnig, kuriai dėl neigiamo nacių požiūrio į modernųjį meną teko nutraukti studijas Vienos meno akademijoje. Pripažinimo ji sulaukė tik pačioje gyvenimo pabaigoje.
Dabar M.Lassnig vadinama viena iš „art informel“ pradininkių Austrijoje, bet ilgą laiką jos kūryba buvo nustumta į šalį, nes meno scenoje karaliavo vyrai. Moterys buvo ne kolegės, o mūzos.
Nenuostabu, kad ambicinga menininkė tapo aktyvia moterų emancipacijos idėjų skleidėja meno pasaulyje. Kūrėjos atkaklumas ir užsispyrimas 2013 metais Venecijos bienalėje buvo įvertintas Auksinio liūto apdovanojimu už gyvenimo nuopelnus.
Vyriausia iš trijų menininkių – portugalų ir prancūzų tapytoja M.H.Vieira da Silva į meno pasaulio aukštumas įkopė kiek anksčiau. Padėjusi trinti ribą tarp vaizduojamosios ir abstrakčiosios tapybos ji 1966 metais tapo pirmąja moterimi, apdovanota Nacionaliniu Prancūzijos meno ir literatūros prizu. 1979-aisiais menininkei buvo įteiktas ir Garbės legiono ordinas.
Intymūs dienoraščiai
„Vartų“ galerijos parodoje nėra nei skulptūrų, nei tapybos – tik piešiniai ir dar keli filmai. Regis, turėtume nusivilti. Tačiau iš tiesų būtent piešiniai leidžia atrasti meno istorijos tomuose įkalintas kūrėjas iš naujo.
[[ge:lrytas:lrytas:6615592]]
Parodos kuratorius iš Austrijos Ameras Abbasas atrinko išties vertingą ir įspūdingą kolekciją, liudijančią, kad piešiniai šioms menininkėms buvo ne tik tapybos ar skulptūros darbų eskizai. Tai labai savita kūrybos sritis, tarsi grafiniai dienoraščiai, padedantys išreikšti intymiausias mintis ir jausmus.
Tikrai verta juos pamatyti, o L.Bourgeois salėje dar ir paskaityti jos komentarus-eilėraščius, atskleidžiančius autorės požiūrį ir į kūrybą, ir į gyvenimą.
Pokalbiai apie meno vertę
Pristatydama XX a. meno žvaigždes – L.Bourgeois, M.Lassnig ir M.H.Vieira da Silvą – „Vartų“ galerija pasiūlė ne tik pasimėgauti į Vilnių atvežtais šių menininkių kūriniais, bet ir apie juos pasikalbėti.
Šiuolaikinio meno centre buvo surengtas ir pokalbis, kuriame apie trijų garsių menininkių gyvenimą ir kūrybą pasakojo jas pažinoję ar jų kūrybą tyrinėjantys žmonės.
[[ge:lrytas:lrytas:6615392]]
Pokalbyje dalyvavo monografijos „Vieira da Silva“ autorė J.Baiao – mokslų daktarė, dirbanti Lisabonos naujojo (Nova) universiteto Meno istorijos institute ir Paryžiuje. Apie draugystę su L.Bourgeois pasakojo menininkės padėjėjas – rašytojas, magas, iliuzijų, žaidimų bei galvosūkių kūrėjas M.Setteducati.
Dar vienas pokalbio dalyvis – H.W.Poschauko. Šis menininkas ir parodų kuratorius, M.Lassnig fondo valdybos narys dar studijų metais tapo menininkės padėjėju.
Tai buvo jau trečiasis „Vartų“ galerijos surengtas pokalbis apie šiuolaikinį meną. Pirmajame dalyvavo trijų Baltijos šalių šiuolaikinio ir modernaus meno kolekcininkai – R.Valiūnas, J.Zuzanas, R.Antonas.
Antrame pokalbyje apie meno rinką ir kolekcionavimo aistrą diskutavo vienas garsiausių Europos kolekcininkų, filantropas E.Marzona ir jo sūnus – Berlyno galerininkas, kuratorius D.Marzona.
[[ge:lrytas:lrytas:6522745]]
[[ge:lrytas:lrytas:5073079]]
