Europą apkeliavęs kūrinys sugrįžo į tėvynę, kurioje menininkai buvo tampomi po teismus

„Šiandien menininkai ypač svarbūs, nes gali kritiškai pažvelgti į pačias įvairiausias šiuolaikines technologijas“, – įsitikinę Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Menininkų N. ir G.Urbonų instaliacijoje „Villa Lituania“ susipina svarbūs mūsų šalies praeities ir dabarties įvykiai – tiek 1991-ųjų sausio 13-osios barikados, tiek sovietų okupacijos pasekmės.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

„Lietuvos rytas“

Jan 16, 2019, 4:28 PM

MO muziejuje Vilniuje penktadienį buvo pristatytas N. ir G.Urbonų 52-ajai Venecijos bienalei sukurtas projektasVilla Lituania“.

2007 metais šis projektas Venecijos bienalėje buvo įvertintas specialiu paminėjimu. Instaliacija „Villa Lituania“ – erdvinis kūrinys, menantis Lietuvos ambasadą Romoje, kurią sovietinės okupacijos metais praradome. Jos nepavyko susigrąžinti ir atkūrus nepriklausomybę. Ambasada tapo Rusijos konsulatu.

Kūrinio autoriai Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatai N. ir G.Urbonai – menininkai, kurių kūriniai ne tik susiję su naujosiomis technologijomis, bet ir reiškiantys protestą.

– Ar tikėjotės, kad Venecijos bienalėje „Villa Lituania“ gali būti pastebėta? Juk mūsų okupacijos problematika pasauliui buvo įdomi tik XX amžiaus pabaigoje? O ir jūs daugiau domėjotės naujosiomis technologijomis, o ne istorija? – paklausiau vieną garsiausių savo darbų pristačiusių menininkų.

– Smarkiai jaudinomės, nes būtent tais metais pirmą ir bene paskutinį kartą Venecijos bienalėje prizai už geriausius šalių paviljonus buvo teikiami ne bienalės pradžioje, o pabaigoje.

Taigi mums buvo toks išbandymas laiku – įvertins ar ne? Kita vertus, žiuri nariai turėjo daugiau laiko viską apžiūrėti ir apsispręsti.

Todėl, mūsų manymu, tai buvo labai rimtas įvertinimas. Po metų buvome įvertinti ir Lietuvoje. Tuomet buvome turbūt patys jauniausi menininkai, pelnę Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Na, o kalbant apie okupaciją, mes, nusprendę pristatyti Lietuvą Venecijos bienalėje, iš karto susidūrėme su faktu, kad mūsų valstybė neturi paviljono pagrindinėje Venecijos ekspozicijų erdvėje – miesto sode „Giardini“.

O kodėl neturime? Todėl, kad buvome okupuoti. Tada kilo klausimas, ar 2007 metais jau buvome visiškai laisva šalis.

Pasirodė, kad dar ne. Mat Lietuvos teritorijos dalis – toji „Villa Lituania“ – vis dar buvo okupuota. Tik po kelerių metų buvo pasirašyti politiniai susitarimai, kuriais atsisakėme pretenzijų į tą pastatą. Jie iki šiol vertinami labai įvairiai.

Todėl mūsų „Villa Lituania“ istorija buvo ne nostalgijos išraiška, o aktualija. Okupacija neleido mums įsikurti „Giardini“, todėl mes savo simbolinį šalies paviljoną sukūrėme erdvėje – balandžių skrydyje.

Tas skrydis – ne tik graži metafora, bet ir sąsaja su šiuolaikinėmis technologijomis. Juk mokslas iki šiol negali iki galo išsiaiškinti, kaip balandžiai naviguoja. Tie tyrimai susiję ir su dirbtinio intelekto kūrimu.

Juk ir šiemet Venecijos architektūros bienalėje mūsų pristatytos pelkės kibernetikų yra aiškinamos kaip galimi pačių sudėtingiausių kompiuterinių sistemų modeliai.

– Kada MO muziejus įsigijo jūsų instaliaciją? Dabar jame rodomas Venecijos variantas? O gal ji atnaujinta, papildyta?

– „Villa Lituania“ po Venecijos bienalės dar gerokai pakeliavo po įvairius muziejus. Iš pradžių ji rodyta Neapolyje, vėliau – Barselonoje. Ir tik tada sugrįžo į Lietuvą. Danguolės ir Viktoro Butkų kolekcijoje ji atsidūrė šio dešimtmečio pradžioje.

MO muziejuje nėra kelių jos detalių, kurios tiesiog netiko šiai erdvei. Bet yra ir naujas dalykas – specialiai sukurtas apšvietimas.

Visa instaliacija sudaryta tarsi iš kelių susipinančių pasakojimų. Viename pasakojama ambasados Romoje istorija, su kurios perdavimu Sovietų Sąjungai buvo susiję nemažai protestų. Tarp jų ir pasipriešinimo okupacijai grafičių piešimas Romoje.

Kitame pasakojime pristatoma balandžių varžybų „Villa Lituania“ taurei laimėti akcija. Dar viename – sportinių balandžių augintojo Vytauto istorija, nutikusi 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto Vilniuje.

– MO muziejus kaip tik ir iškilo vietoj kino teatro „Lietuva“, kurį jūs bandėte išsaugoti surengę akciją „Protesto laboratorija“. Nors senojo pastato neliko, turbūt jaučiatės prisidėję prie muziejaus atsiradimo?

– Žinoma, jei nebūtų mūsų sumanyto protesto dėl viešosios erdvės išsaugojimo, ten jau stovėtų parduotuvė arba daugiabutis.

Todėl iš tiesų galime džiaugtis, kad išsaugojome miestui kultūros vietą. Nuostabu, kad ten atsirado MO, kurio veikla susijusi su kultūra ir švietimu.

– Protesto akcija jums turbūt kainavo nemažai nervų? Juk protestuotojai atsidūrė teismo suole.

– Taip, kainavo ne tik mums, bet ir mūsų bendražygiams, kitiems protestuotojams. Jie buvo tampomi po teismus. Tai kainavo ne tik nervų, bet ir pinigų. Juk teko sumokėti advokatams.

Teismai prasidėjo 2007-aisiais, o baigėsi tik 2012 metais taikos sutarties pasirašymu. Ir nors mes nuo 2009 metų gyvename Amerikoje, dalyvavome tuose teismuose – ir patys, ir per savo atstovus.

Be to, mes buvome įsukę ir tarptautinę palaikymo kampaniją. Į ją įsitraukė ir mūsų kolegos iš Masačusetso technologijos instituto, o vadovybė užtikrino net ir teisinę pagalbą. Buvome užmezgę ryšius ir su Jungtinių Tautų, ir su UNESCO teisininkais. Ta byla iš tiesų buvo rezonansinė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Mums pavyko ne tik išsaugoti viešąją erdvę, bet ir pakoreguoti keletą įstatymų, užtikrinančių viešojo intereso apsaugą.

– Jūs savo meninėmis akcijomis drąsiai dalyvaujate visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Kodėl to imatės? Juk dauguma posovietinės Lietuvos menininkų stengiasi atsiriboti nuo politikos.

– Mes gyvename išties sudėtingoje epochoje. Norėdami ją suvokti ir įvertinti turime išmanyti daugybę dalykų. Svarbus ne tik raštingumas medijų srityje, bet ir suvokimas, kaip manipuliuojama vaizdais ir kita informacija.

Vadinasi, reikia būti išsilavinusiems ir estetikos, meno srityje. Taigi net politikai privalo būti estetiškai raštingi.

Todėl šiandien menininkai ypač svarbūs, nes būtent jie gali pristatyti visuomenei kritišką požiūrį į pačias įvairiausias šiuolaikines technologijas – ne tik kompiuterines, bet ir politines, ekonomines.

Mums, kaip menininkams, įdomu tyrinėti meno ribas ir, žinoma, jas plėsti. Domina ne tik meno ir politikos, bet ir meno ir mokslo, technologijos, visuomenės santykiai.

– Ar tiesa, kad teismais pasibaigusi protesto istorija ir paskatino jus išvažiuoti į JAV?

– Mes ir iki tos istorijos nebuvome užsidarę Lietuvoje, dalyvavome tarptautinėse parodose ir projektuose.

Tad kai mus pakvietė į Masačusetso technologijos institutą, buvo tiesiog įdomu pabandyti, kaip meno praktika gali skleistis mokslinių tyrimų erdvėje.

Be abejo, jei Lietuvoje būtume įsitraukę į kitus labai įdomius kūrybinius projektus, o ne į teismų procesą, būtų buvę sunkiau apsispręsti.

Teko rinktis tarp Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto, teismų Lietuvoje ir Masačusetso. Pasirinkome JAV.

Dabar dirbame Masačusetso technologijos instituto Architektūros ir planavimo mokykloje, kurioje tyrinėjama, kaip naujosios technologijos ir ateities miestų kūrimas paveiks naujų visuomenių atsiradimą.

– Gal ten ir oras kiek šiltesnis?

– Ne, tiesą sakant, žiemos ten gali būti net atšiauresnės nei Lietuvoje. Ir vėjas – svilinantis. Klimatas panašus, bet oras dažniau keičiasi. Štai dabar Vilniuje saulė nepasirodo ištisas savaites – pilka ir pilka. Ten porą dienų būna prastesnis oras, kokia nors drama – praūžia uraganas, o po to ir vėl saulė šviečia.

Kuria ir Lietuvoje, ir JAV

N. ir G.Urbonai – tarptautinį pripažinimą pelniusių menininkų duetas, naujųjų medijų praktikai bei teoretikai, kuriantys videomeną, instaliacijas, socialiai orientuotą meną.

Nomeda gimė 1968 m. Kaune, Gediminas – 1966 m. Vilniuje. Gediminas baigė skulptūros, o Nomeda – grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Nuo 1991 m. dalyvauja parodose, tyrinėja meno ir mokslo, naujausių medijų galimybes meno sferoje.

2007 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje Venecijos meno bienalėje, dalyvavo daugybėje kitų tarptautinių parodų. 2007 m. apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Nuo 2009 m. menininkai gyvena Bostone (JAV) ir dirba Masačusetso technologijos institute. Jie yra įkūrę tarpdisciplinines programas „Jutempus“ ir „US: Urbonas Studio“.

N. ir G.Urbonai nuolat bendradarbiauja su Lietuvos mokslo įstaigomis: VDU, VU ir KTU.

Pastaruoju metu duetas domisi ekologinėmis temomis. Pernai jų kuruojamas projektas „Pelkių mokykla“ atstovavo Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.