Per šimtą Rotušės rūsiuose eksponuojamų meno kūrinių lankytojus tarsi nukelia į praeitį ir primena reikšmingą profesionaliosios keramikos tarpsnį, siejamą su Kauno „Dailės“ kombinatu.
Šiame kūrybiniame susivienijime beveik tris dešimtmečius – nuo 1974 iki 2003 metų – buvo kuriami mažo tiražo – iki dešimties vienetų dirbiniai.
Kūriniai per laiką išsibarstė po pasaulį, tačiau kaunietei menotyrininkei Rūtai Marijai Purvinaitei pavyko nemažai jų surasti ir šią savaitę pristatyti parodoje „Kerinti molio galia“.
Istorijos – skirtingos
„Kauniečiai ir miesto svečiai turi išskirtinę galimybę vienoje vietoje pamatyti tokią gausą – per šimtą ano meto keramikos dirbinių, įvertinti jų formų kaitą, menines raiškos priemones, raštus, dekoravimo technikas“, – kalbėjo šią savaitę surengtos parodos kuratorė R.M.Purvinaitė.
Jai pavyko surasti 35 menininkų (dalis jų jau mirę) darbų – dekoratyvinių vazų, žvakidžių, dekoratyvinių lėkščių, reljefinių plokščių, skulptūrėlių, servizų.
Parodai eksponatų ieškota buvusiose dailininkų dirbtuvėse, pas jų artimuosius ar keramikos kūrinius išsaugojusius bičiulius.
Rotušėje eksponuojamų kūrinių gyvenimo istorijos labai skirtingos. Kai kurie darbai ne vienus metus laikomi ypatingomis namų puošmenomis, todėl parodos organizatorių jų šeimininkai prašė keramiką saugoti kaip didelę vertybę.
Dalį dirbinių R.M.Purvinaitei pavyko rasti prieš dešimtmečius užrakintose dirbtuvėse, kur netrūko nei voratinklių, nei pelėsio.
Gražinta ažūru ir glazūra
Nors kai kurie darbai sukurti daugiau nei prieš keturis dešimtmečius, jie pasižymi grakščiomis proporcijomis, aptakiais siluetais, harmoninga derme.
„Beveik prieš pusšimtį metų sukurta keramika neabejotinai patraukli ir šiandien. Ji leidžia pajusti raudonosios žemės – molio skleidžiamą žavesį ir galbūt parodos lankytojams primins jų namuose buvusį ar iki šiol esantį vieną ar kitą keramikos dirbinį“, – kalbėjo pašnekovė.
Dauguma parodoje pristatomų kūrinių atlikti žiedimo, lipdymo technikomis, saikingai dekoruoti matine ir žvilgančia glazūra, druskomis, įrėžimais, reljefais, ažūru, dekoratyvia piešinio traktuote.
Mažo tiražo dirbiniai paženklinti autorių parašais, nurodyti jų sukūrimo metai.
R.M.Purvinaitė pasakojo, jog sumanymas suformuoti dailininkų grupę, pristatančių kombinatui dirbinius, kurių tiražas neviršytų 10 vienetų, 1974 metais kilo dailininkui Valdemarui Manomaičiui.
Išpirkdavo kone akimirksniu
Mat „Dailės“ kombinate, tuo laiku garsinusiame šalį masine keramikos dirbinių gamyba, dailininkams, ypač jauniems, nebuvo galimybių išskirtiniams kūrybiniams ieškojimams.
Todėl kombinato keramikos dirbtuvėse buvo suformuotas mažo tiražo dirbinių padalinys, veikęs 1974–2003 metais.
„Ši dailininkų kūrybinė bazė, kurioje buvo gaminamas dirbiniams reikalingas molis, deginamas skirtingoje temperatūroje, ruošiamos originalios glazūros, lėmė dirbinių kokybiškumą, ilgaamžiškumą“, – aiškino menotyrininkė.
Mažo tiražo keramikoje dailininkų neribojo masinėje gamyboje vyravę reikalavimai, todėl tokia keramika pasižymėjo savitais kūrybiniais ir sudėtingais technologiniais sprendimais.
Dirbiniai buvo tokie paklausūs, kad „Dailės“ parduotuvėje pirkėjai juos kone akimirksniu išpirkdavo, net prašydavo keramikų pakartoti kūrinius.
