Savanorių prospekte esančių apleistų namų kiemuose galima išvysti netikėtų dalykų. 91A numeriu pažymėto namo kieme ant vienos pastato vaiduoklio sienos atsirado piešinys, vaizduojantis moterį baltu apdaru ir angelo sparnais, o ant žemės primesta nemažai dujokaukių.
Greta piešinio paliktos raidės byloja, kad šios instaliacijos autorius yra Dpr.
Netikėtą kūrinį klaidžiodamas po Kauną aptiko žinomas gatvės menininkas Timotiejus Norvila-Morfai. Vyras sakė, kad raidės Dpr reiškia menininko parašą.
„Šis menininkas nori likti nežinomas, bet aš žinau, ką simbolizuoja pats piešinys ir dujokaukės“, – sakė kaunietis.
Dpr piešinį skyrė įamžinti cheminio elemento radžio merginų istoriją.
„XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje trijose JAV valstijose veikė fabrikai, kur dirbusios merginos ir moterys teptukais išpiešdavo laikrodžių ciferblatus. Tam buvo naudojami švytintys dažai su radžio priemaišomis“, – pasakojo T.Norvila.
Piešiniai ant ciferblatų būdavo tapomi teptukais, po kelių potėpių juos reikėdavo nuvalyti į audinius arba paskalauti vandenyje, kad piešiamos linijos būtų plonos. Darbdaviai pastebėjo, kad taip sunaudojama daug dažų, todėl darbininkėms buvo liepta teptukus aplaižyti ir vėl mirkyti į dažus.
„Moterys taip ir darė. Kadangi dažai buvo švytintys, jos jais net ėmė dažytis nagus, veidus“, – pasakojo Morfai.
Darbdaviai ir mokslininkai jau žinojo, kad dažai su radžiu radioaktyvūs, jie kenkė moterų sveikatai, bet nuo darbininkių tai buvo slepiama. Netrukus jos pradėjo skųstis, kad užklupo anemija, kad labai trapūs tapo kaulai, kai kurios susirgo žandikaulių nekroze.
Moterys pradėjo bylinėtis su darbdaviais.
Šis atvejis paskatino sukurti darbo saugumo standartus ir tai, kad darbuotojai gali bylinėtis dėl ligų, kurias sukėlė netinkamos sąlygos darbe.
Nors pulkas moterų teismus laimėjo, dažai su radžiu buvo naudojami iki pat XX amžiaus septintojo dešimtmečio, tik darbininkams buvo rekomenduojama elgtis su jais atsargiau, kad mažiau nuodingų medžiagų patektų į organizmą.
„Sunku pasakyti, kodėl menininkas įamžino šią radžio merginų istoriją. Gal tai susiję su šių dienų aktualijomis, kai žmonės nežino, kaip saugoti savo sveikatą, ar taisyklių nesilaiko, gal tai pasakojimas apie žmones, kurie, nepaisant pavojaus, turi dirbti“, – spėliojo Morfai.
Įdomu tai, kad nupiešta mergina rankoje laiko vėliavos kotą. Po 16 valandos, jei šviečia saulė, per pastate esantį tuščią neįstiklintą langą ant piešinio kelias minutes krinta spinduliai ir tada atrodo, kad ant koto atsirado vėliava.
„Toks subtilus sumanymas tarsi skleidžia pergalės dvasią“, – pastebėjo T.Norvila.
