Atsisveikinimas su Kauno IX forto memorialo kūrėju Alfonsu Vincentu Ambraziūnu – kitą savaitę

Lietuvos dailininkų sąjunga pranešė, kad atsisveikinti su gegužės 7 dieną mirusius skulptoriumi Alfonsu Vincentu Ambraziūnu bus galima Lietuvos dailininkų sąjungos salėje Vokiečių g. 4, Vilniuje. Atsisveikinimas su velioniu – gegužės 27 d., trečiadienį, nuo 11 iki 14 val., laidotuvės – 14.30 val. šeimos kapavietėje Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

 Reikšmingiausias A. V. Ambraziūno kūrinys yra Kauno IX forto skulptūrinis monumentas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Reikšmingiausias A. V. Ambraziūno kūrinys yra Kauno IX forto skulptūrinis monumentas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kauno IX forto skulptūrinis monumentas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kauno IX forto skulptūrinis monumentas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
A.V.Ambraziūnas.  Režisieriaus Juozo Miltinio portretas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
A.V.Ambraziūnas.  Režisieriaus Juozo Miltinio portretas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
A.V.Ambraziūnas. Kamerinė skulptūrų kompozicija.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
A.V.Ambraziūnas. Kamerinė skulptūrų kompozicija.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 A.V.Ambraziūno moliotipija.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 A.V.Ambraziūno moliotipija.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

LDS inf.

May 21, 2020, 10:54 AM, atnaujinta May 21, 2020, 11:50 AM

„A.V.Ambraziūnas – vienas ryškiausių Lietuvos skulptorių, ne vienu kūrybiniu sprendimu pralenkęs laikmetį. Jis – Valstybinės premijos laureatas, nusipelnęs meno veikėjas. 1997–1998 m. jam buvo paskirta Valstybinė stipendija, – rašoma pranešime spaudai. – Skulptorius gimė 1933 m. gegužės 12 d. Valmantiškiuose, Kauno apskrityje.

1961 m. baigė Lietuvos dailės institutą, skulptūrą studijavo pas J. Mikėną. 1962–1997 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. Ankstyvosioms medinėms skulptūroms būdinga ekspresyvi, gruboka forma, lakoniška ir tiksli personažų charakteristika, jaučiama liaudies drožybos įtaka. Vėlesnieji kūriniai, ypač memorialiniai, apibendrintų formų, pasižymi monumentalumu, emocionalumu.

Kūrėjas dirbo monumentaliosios, dekoratyvinės, memorialinės bei mažosios skulptūrinės plastikos srityse, kūrė portretines kompozicijas, moliotipijas.

Nuo 1958 m. dalyvavo jungtinėse parodose, surengė ne vieną personalinę parodą. Nuo 1959 m. A. V. Ambraziūno darbai buvo eksponuoti daugelyje Lietuvoje rengiamų parodų, o taip pat Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Italijoje, Austrijoje. Mažosios plastikos kūrinių įsigiję Lietuvos, Rusijos, Vokietijos muziejai.

Reikšmingiausias A. V. Ambraziūno kūrinys yra Kauno IX forto skulptūrinis monumentas, jį kūrėjas vadina epochos paminklu. „Ten visais laikais buvo „juoda vieta“, tad paminklas atspindi kovą, žūtį ir kėlimąsi“, – sakė autorius.

Skulptorius dalyvavo keturiuose ketverius metus trukusiuose konkurso monumentui kurti skelbtuose etapuose, jiems parengė daugybę eskizų. Dirbo kartu su architektais G. Baravyku ir V. Vieliumi. Laimėjus konkursą monumento statyba truko trylika metų ir buvo baigta 1983 metais. A.V. Ambraziūnas pasakojo, jog „prie IX forto dirbo daugybė žmonių. Jie vieni iš kitų mokėsi, tobulėjo. Čia vyko visa Lietuvos skulptūros mokykla.“

Kauno IX forto memorialas buvo įtrauktas į  geriausių Europos paminklų trisdešimtuką (1966–1984 m., architektai Gediminas Baravykas, Vytautas Vielius). Ekspertai, atvykę iš Rusijos įvertinti monumento, paminklo autoriui Alfonsui Ambraziūnui 1985 m. paskyrė Visasąjunginę valstybinę premiją.

Alfonsas Vincentas Ambraziūnas taip pat dalyvavo įvairiuose kituose kūrybiniuose konkursuose, kur pelnė aukščiausias prizines vietas: Gedimino paminklui Vilniuje, Lietuvos tremtiniams Naujojoje Vilnioje, J. Miltiniui Panevėžyje, L. Stuokai – Gucevičiui Vilniuje, Tauro apygardos partizanams Marijampolėje (I premija), Laisvės paminklui Kelmėje (III premija), Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje (II premija), Vytauto apygardos partizanams Utenoje (III premija).

Kiti įsiminti, profesionalumu bei originalumu pasižymintys autoriaus sukurti paminklai:

Peliksas Bugailiškis, antkapinis paminklas, 1968 m. Vilnius;

Račaitė, antkapinis paminklas, 1980m., Vilnius;

Vincas Krėvė, paminklas, 1988 m. Druskininkai;

Jonas Basanavičius, paminklas, 1990 m. Mažeikiai;

Vincas Mykolaitis-Putinas, paminklas, 1993 m. Marijampolė;

Antanas Maceina, paminklas, 1997 m. Prienai;

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, portretas, 1962 m.;

Kristijonas Donelaitis, portretas, 1967 m.;

Balys Sruoga, portretas, 1979 m.;

Ieva Simonaitytė, portretas, 1980 m.;

Zigmas Aleksa-Angarietis, paminklas 1972 m., Vilnius.

Be intensyvaus kūrybinio darbo, A.V. Ambraziūnas rasdavo laiko pasidalinti savo žiniomis bei patirtimi su kolegomis. Jis ilgą laiką dirbo skulptūros sekcijoje bei dailininkų sąjungos valdyboje, Monumentaliosios dailės taryboje (prie Lietuvos Kultūros Ministerijos) pirmininko pavaduotoju.

Buvo rengiamų konkursų ekspertinių komisijų narys: 2006–2007 m. Lietuvos kultūros ministerijos meno ekspertų tarybos narys; 1997–2002 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Laisvės kovų įamžinimo meno tarybos narys; 1990–1995 m. Respublikinės paminklų ekspertų prie Lietuvos Kultūros Ministerijos narys.

Kaip sako kūrėjo bičiulė skulptorė Ona Daliutė Matulaitė: „Alfonsas Ambraziūnas – vienas stipriausių mūsų kultūros statinio atraminių stulpų, apjungusių laiką tarp Lietuvos nepriklausomybių. Jo paties žodžiais: „ Ką turėjom, tai turėjom – nepamestą tautinį geną“. Su reta išgyvento laiko klausa, savo kuriamo meno formos pajauta, pasaulio matymu. V. Grybo gatvėje skulptorių dirbtuvėse tebesigirdi jo tylaus susikaupimo... ar kalamo akmens aidas“.

Netekome aukščiausio lygio kūrėjo, altruistiško, puikaus žmogaus, palikusio gilų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje bei amžininkų širdyse. Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininką.

Atsisveikinimo metu, vadovaudamiesi karantino reikalavimais ir saugodami vieni kitus, prašysime dėvėti kaukes ir turėsime garantuoti saugų žmonių skaičių salėje, dėl to gali tekti palaukti hole. Iš anksto dėkojame už supratingumą“.

Lietuvos dailininkų sąjungos informacija

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.