Nuotraukos atspaustos senovine Van Dyke Brown technologija – jos labiau panašios į grafinius atspaudus, vaizdai lyg savotiška laiko mašina sukuria laiko kilpos efektą – tarsi grąžina vaizdą beveik šimtmetį atgal, kai 80% Vilniaus gyventojų buvo žydai.
„Šimtus metų Vilniuje gyvenusi ir klestėjusi žydų bendruomenė buvo išblaškyta, sunaikinta per kelerius karo metus ir galutinai sugniuždyta per keletą pokario dešimtmečių. Bendruomenės infrastruktūra buvo išdraskyta, ištisi kvartalai išgriauti, visa žydų bendruomenės gyvenimo struktūra sunaikinta. Žydų gyvenimas, papročiai, amatai, viskas, kas dėliojosi, konstravosi, gludinosi šimtus metų, buvo praktiškai nušluota nuo žemės paviršiaus. Tačiau nepaisant apokaliptinės tragedijos šimtmečius miesto gyvenimą kūrusi ir veikusi bendruomenė paliko daugybę pėdsakų, išlikusių pastatų fragmentus ir puošybos detales, ir mažosios architektūros elementus, liudijančius kažkada čia kunkuliavusį gyvenimą. Naujoje mano parodoje – dingusios Vilniaus žydų bendruomenės pėdsakai“, – teigė S.Paukštys.
Vilniaus, vadinamo Lietuvos Jeruzale, svarba pasaulio žydų istorijoje yra išskirtinė. Čia žydų bendruomenė susikūrė XVI a. Iš 1633 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos galutinai suformuoto Vilniaus žydų kvartalo yra išlikusi tik nedidelė dalis – Gaono, M. Antokolskio, Stiklių, Žydų gatvės. Šalia veikiančios sinagogos (Pylimo g. 39) yra likę buvusių sinagogų ir maldos namų pastatų, pvz.: Gėlių g. 6, Lapų g. 6, Aguonų g. 5 (kieme).
Vilnius garsėjo kaip žydų knygų spaustuvių centras, viena žymiausių buvo Romų spaustuvė (1799–1940), kurios yra išlikę keletas pastatų: Šiaulių g. 2, 3, 4, Šv. Dvasios g. 2. Iš pasaulietinių mokyklų tinklo yra išlikę buvusiosios realinės gimnazijos (Rūdninkų g. 8), Sofjos Gurevič mergaičių gimnazijos (Aguonų g. 5), mokyklos „Ort“ (Islandijos g. 3), amatų mokyklos „Pagalba per darbą“ (Subačiaus g. 17) pastatai. Taip pat yra likę žydų ligoninių pastatų Kauno, Kęstučio ir Ligoninės gatvėse, žydų atgimimo draugijos „Meficei haskala“ bibliotekos pastatas (Žemaitijos g. 4). Vilniaus žydų istorijai reikšmingas yra ir Naujamiesčio rajonas, kuriame buvo žydų teatras (Naugarduko g. 10), berniukų mokykla „Tušija“ ( Šopeno g. 8) ir kt.
Vilniaus senamiesčio gatvelėse galima rasti buvusių įvairių amatų dirbtuvių, parduotuvių, kavinaičių ir nedidelių manufaktūrų pastatų ir patalpų. Čia taip pat tradiciškai dirbo žydai, tai žymi reklaminių užrašų likučiai. Žydų gyventuose senamiesčio kiemuose galima rasti ir mažosios architektūros charakteringų detalių, architektūrinių elementų, dekoro detalių.
Visa tai liudija daugelio kartų žydų gyvenimą, primena apie tuos žmones, kurie prievarta buvo išvaryti iš namų ir nebegrįžo. 1941 m. po sovietinės prasidėjus nacistinei okupacijai tik nedaug Lietuvos žydų suspėjo pasitraukti, tuo tarpu didžioji dalis likusiųjų buvo išžudyti per Holokaustą. O per sovietmetį žydiškos kultūros ir tapatybės pėdsakai dar labiau sunyko. Tačiau žydai niekada nenustojo būti viena ryškiausių lietuviškosios mozaikos spalvų, žydų bendruomenė buvo ir tebėra Lietuvos dalis.
