Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus galerijoje virtualiai pristatoma iškilaus vyresniosios kartos tapytojo Algirdo Taurinsko (1941–2017) retrospektyvinė paroda „Iš dirbtuvių“, skirta jo 80-mečiui.
Dailininko kūrybos laboratoriją atkuriančioje uostamiesčio menininkų galerijoje eksponuojama keliasdešimt paskutiniojo laikotarpio A.Taurinsko paveikslų, tarp kurių yra ir nebaigtų. Autorius iki pat gyvenimo pabaigos nepaleido iš rankų teptuko.
Tapė prikaustytas prie vežimėlio
A.Taurinsko vardas ir kūryba siejama su lietuviškosios kultūros atgimimu ir sklaida Klaipėdoje – sovietmečiu įsiliejęs į menininkų bendruomenę dailininkas nemažai prisidėjo, kad neišvaizdus rusakalbių žvejų, laivų remontininkų ir uostininkų miestas atgytų, nušvistų ryškiomis spalvomis, taptų patrauklus žmonėms.
Klaipėdos senamiesčio gatvelių grindiniai ir kiemai, Danės upės ir Baltijos vaizdai, jachtos, žvejų dorės, jūros link vedantys smėlėti takai, Kuršių nerijos kopos, pasvirusios Girulių miško pušys, įvairiausių profesijų žmonių, kolegų menininkų portretai – bene svarbiausios ir ryškiausios A.Taurinsko paveikslų temos.
Menininko dvasios neįveikė gyvenimo saulėlydyje jį užklupę gyvenimiški išbandymai. Net ir prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, vis labiau ribojamas paklusti nenorinčio kūno, A.Taurinskas neprarado poreikio, polėkio ir įkvėpimo tapyti.
Kūrėjas ir jautrus pedagogas
Šiauliuose gimęs A.Taurinskas, būdamas septynerių metų, 1948-aisiais su mama atvyko į Klaipėdą, mokėsi buvusioje Vytauto Didžiojo gimnazijoje, gilino žinias Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume.
Baigęs Lietuvos dailės institutą pagal paskyrimą kurį laiką darbavosi Elektrėnuose, o paskui grįžo į Klaipėdą visam gyvenimui. Dar studijuodamas pradėjo dalyvauti parodose, 1971 metais tapo LDS nariu.
Menininkas iki 1983 metų mokytojavo Klaipėdos vaikų dailės (dabar Adomo Brako) mokykloje, ten ėjo direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams pareigas.
A.Taurinskas buvo mokinių mėgiamas ir mylimas, jautrus pedagogas, užkrečiantis savo meile tapybai, gebėjimu paprastai kalbėti apie meną jauniems žmonėms.
Drobėse – širdį virpinanti tikrovė
Draugų ir menotyrininkų gyvuoju tapybos klasiku vadintas A.Taurinskas – koloristas, subtilių potėpių virtuozas, filosofas, mąstytojas. Tai buvo stiprios, jaunatviškos ir ekspresyvios dvasios menininkas, romantiškosios dailės tradicijų tęsėjas, gebantis pajūrio gamtos ir uostamiesčio peizažus perteikti vis kitaip.
Menininkas surengė ne vieną dešimtį personalinių parodų Klaipėdoje, Vilniuje, kituose šalies miestuose, dalyvavo visose bendrose klaipėdiečių dailininkų parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Latvijoje ir kitur). Vėliau atsidėjo tik kūrybai, jam buvo suteiktas meno kūrėjo statusas.
„A.Taurinsko kūrybai būdingas atviras žvilgsnis į žmogų ir gamtą, virtuoziškai perteiktas erdvės pojūtis. Šviesų žaismas, niuansuotos ir kontrastingos spalvos, subtiliai vibruojančios drobių faktūros atskleidžia nepagražintą, bet visuomet širdį virpinančią gyvenimo tikrovę“, – taip tapytojo kūrybą apibūdina LDS Klaipėdos skyriaus vadovė Neringa Poškutė–Jukumienė.
Ekspresyvios tapybos meistras
„Pats tapytojas savo kūrybos niekada nesureikšmindavo: „Motyvų aplink pilna, tereikia juos pamatyti, o pamačius – parodyti. Aš nieko nedarau, tik paryškinu spalvą, kad ji veiktų žmones. Kai pavyksta, ir pačiam gerai. Muzikoje labai svarbu pajusti gyvenimo garsus, o dailėje – spalvas ir šviesą. Be to nieko nepadarysi. Tapyba – mano gyvenimas“, – aiškindavo A.Taurinskas.
Menotyrininkai jo siužetuose įžvelgia magišką spalvų galią ir dermę, harmoniją, sodrų potėpį, plastiškumą. Nepralenkiamas pajūrio koloristas kūrė aktyvių, įtaigių ir skambių spalvų derinius, juos sulydydavo į raiškią, emocionalią ir iškalbingą vaizdinių simfoniją.
Dinamiškų formų, sodrių spalvų ir ryškių potėpių tapybos meistro A.Taurinsko kūryba, paženklinta gilaus dailės suvokimo ir asmeninės patirties, žavi kompozicijų darna, nuoseklia ritmų struktūra, racionalumu.
A.Taurinskas ne tik artimiausių draugų, kolegų, bet menotyrininkų dažnai buvo tituluojamas gyvuoju XX amžiaus pabaigos lietuvių tapybos klasiku.
Padėkojo ir menininkų globėjui
LDS Klaipėdos skyriaus parodos „Iš dirbtuvės“ kuratorė, menininko dukra Rasa Taurinskaitė (Žiedė) prisiminė, jog tėvas tapydavo ir neįgaliojo vežimėlyje, prisitaikęs molbertą:
„Jis karštai mylėjo Klaipėdą, buvo tiesiog suaugęs su pajūriu – Danės krantinėmis, Neringos miškais ir kopomis, Kuršių mariomis, burlaiviais. Neįsivaizdavo galėjęs kurti gyvendamas kitur. Tėvo regimoji atmintis buvo fenomenali“.
Parodoje eksponuojamas ir vienas iš paskutiniųjų A.Taurinsko darbų – valstybės veikėjo, Kovo 11-osios Akto signataro Alfonso Žalio portretas. Tai lyg savotiška dailininko padėka ilgamečiam uostamiesčio vadovui, Klaipėdos kultūros židinių puoselėtojui, kuris ne tik jį, bet ir daugelį kitų tos pačios kartos menininkų gūdžiu sovietmečiu kvietė į pajūrį, stengėsi jiems sudaryti palankias gyvenimo ir kūrybos sąlygas.
„Savo oria laikysena ir darbais A.Taurinskas rodė išskirtinį gyvybingumą – įkvėpimas, mūzų palaima ir kūrybos galios jo, regis, neapleisdavo net sunkiausiais momentais. Tuo įsitikinome ir paskutiniojoje dailininko kūrybos parodoje. Išskirtinio talento kūrėjas pajūryje skleidė gaivalingos energijos lauką“, – kalbėjo dailininką gerai pažinojęs klaipėdietis menotyrininkas Petras Šmitas.
