Vilniaus aukciono dalyviai demonstravo išskirtinį skonį ir kovinę dvasią

Penktadienį įvykęs LXVI Vilniaus aukcionas pasižymėjo ne tik išskirtiniu dalyvių skoniu renkantis meno kūrinius, bet ir atkakliomis kovomis: tradiciškai parduota daugiau nei trečdalis lotų, tačiau bene dėl pusės jų vyko įtemptos varžytuvės. Daugiausia aistrų kilo dėl grafikų Vytauto Varankos (1904–1990) ir Arūno Tarabildos (1934–1969), o taip pat – dailininkų Ričardo Filistovičiaus ir Algirdo Petrulio (1915–2010) kūrinių. 

LXVI Vilniaus aukciono ekspozicijos akcentai.<br>Rengėjų nuotr.
LXVI Vilniaus aukciono ekspozicijos akcentai.<br>Rengėjų nuotr.
Jono Ligberio (Jan Ligber, apie 1774–po 1826) raižinys „Vilniaus katedra ir Žemutinės pilies rūmai (pagal J. Rustemą)“ (1830).
Jono Ligberio (Jan Ligber, apie 1774–po 1826) raižinys „Vilniaus katedra ir Žemutinės pilies rūmai (pagal J. Rustemą)“ (1830).
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 27, 2021, 6:47 PM, atnaujinta Mar 27, 2021, 6:58 PM

Tiesa, brangiausiai parduotu kūriniu – kaip ir buvo prognozuota – tapo itin retas lakštas iš Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) pirmosios laidos „Vilniaus albumo“. Tai – dailininko Jono Rustemo (1762–1835) mokinio, raižytojo Jono Ligberio (Jan Ligber, apie 1774–po 1826) sukurtas vario raižinys „Vilniaus katedra ir Žemutinės pilies rūmai (pagal J. Rustemą)“, kuris yra vienas paskutinių iki šių dienų išlikusių kūrinių, apie 1830 m. atspaustų Vilniaus universiteto Raižybos katedroje dar iki universiteto uždarymo 1832 m.

„Šis Vilniaus aukcionas iš esmės pribloškiančių staigmenų nepateikė, bet išpildė mūsų prognozes ir pateisino lūkesčius. Kita vertus, matyti, kad aukcionui – kaip reiškiniui – karantinas išties daro įtaką keisdamas dalyvių įpročius: jei anksčiau didžioji dalis meno gerbėjų ne itin mėgo aukcione dalyvauti per virtualią platformą, tai šįkart matome elgesio pokytį – nemaža dalis kūrinių buvo nupirkta būtent tokiu būdu. Įdomu ir tai, kad nors virtuali platforma veikia lietuvių kalba, į ją jungėsi bei aktyviai dalyvavo ir dalis užsieniečių. Tai rodo didelį pasitikėjimą mūsų sukurtu įrankiu, o tuo pačiu – ir didėjančią konkurenciją meno rinkoje, kuri, be abejonės, ateityje gali lemti dar objektyvesnę meno kūrinių vertę“, – sako Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 30 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo 23 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXVI Vilniaus aukciono lotų triumfavo jau minėtas J. Ligberio kūrinys iš J. K. Vilčinskio pirmosios laidos „Vilniaus albumo“, parduotas už 3,4 tūkst. eurų. Toliau rikiuojasi tapybos darbai: už 2,9 tūkst. eurų pradinę kainą parduotas Jehudo Epsteino (Jehudo Epstein, 1870–1945) „Jaunuolio portretas“ (~1894–1900) bei Kazio Šimonio (1887–1978) „Svajos deivė“ (XX a. 6–8 deš.), kurios kaina kilo 53 proc. – iki 2,9 tūkst. eurų.

Tradiciškai atkakliausios varžybos vyko ne dėl pačių brangiausių, tačiau tikrai išskirtinių lotų. Žinomo grafiko V. Varankos kūrinio „Legenda“ (1967) kaina pakilo nuo daugiau nei dvigubai – iki 360 eurų. Ne vienas aukciono dalyvis norėjo įsigyti ir R. Filistovičiaus mistifikuotą kūrinį „Plaukiantis miestas“ (1993), kurio pradinė kaina taip pat kilo daugiau nei dvigubai – iki 1,6 tūkst. eurų. Toks pat likimas ištiko ir A. Petrulio kūrinį „Natiurmortas su mėlyna vazele“ (1982) – jo kaina kilo iki 1,8 tūkst. eurų. Lygiai dukart brangiau nei pradinė kaina – už 320 eurų – parduotas ir A. Tarabildos kūrinys „Kunigaikščių medžioklė“ iš ciklo „Vilniaus legendos“.

Beje, nors populiariausia aukcione išlieka tapyba, šįkart ypatingo dėmesio sulaukė ir rubrikos „Lietuvos grafika“ kolekcija – įsigyti visi joje buvę lotai: jau minėtų grafikų V. Varankos, A. Tarabildos, o taip pat – Danutės Jonkaitytės, Adasos Skliutauskaitės, Stasio Krasausko (1929–1977) ir Birutės Žilytės kūriniai.

LXVI Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Raimondo Regimanto Martinėno, Edvardo Karniejaus (Edward Karniej, 1890–1942), Leono Katino (1907–1984) , Petro Kiaulėno (1909–1955), Jehošua Kovarskio (Yehoshua Kovarsky, 1907–1967), Vytauto Kašubos (1915–1997), Roberto Antinio (1898–1981), Vytauto Igno (1924–2009), Jokūbo Kazlausko (Jankelis, Jacques Koslowsky, 1904–1993), Ramunės Kmieliauskaitės (1960–2020), Sergejaus Gračiovo (1922–1993) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.

Sekantis Vilniaus aukcionas planuojamas 2021 m. gegužės 28 d., jo meno vertybių rinkinys bus baigtas formuoti iki balandžio mėnesio vidurio.

FAKTAI IR SKAIČIAI

3 400 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: Jono Ligberio (Jan Ligber, apie 1774–po 1826) raižytas ir prieš uždarant Vilniaus universitetą Raižybos katedroje atspaustas lakštas iš Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) pirmosios laidos „Vilniaus albumo“

80 – tiek eurų kainavo pigiausi LXVI Vilniaus aukciono lotai: dailininko Vlado Kardelio (1938–1996) akvarelės-pastelės „Rytmečio giesmė“ (1993) ir „Pavasaris rymo“ (1993) bei grafikės Danutės Jonkaitytės litografija „Be pavadinimo“ (XX a. pab.)

920 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LXVI Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis

140 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo Vytauto Varankos (1904–1990) kūrinys „Legenda“ (1967), kaina

41 – maždaug tiek procentų aukcione parduotų lotų sudarė dailės kūriniai

100 – tiek procentų aukcione parduota rubrikos „Lietuvos grafika“ lotų

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.