Žmonėms, per karantiną patyrusiems kaip niekad stiprų skaitmeninių technologijų poveikį kasdienybei, paroda siūlo pažvelgti į laiką, kai šios technologijos Lietuvoje tik pradėjo žengti pirmuosius žingsnius.
Šiam laikotarpiui būdingas susižavėjimas skaitmeninėmis technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis. Tuomet, kaip sakoma Nacionalinėje dailės galerijos pranešime, jos suvoktos ne kaip aplinkybių primetama neišvengiamybė ar rutinos dalis, bet kaip atviresnės, demokratiškesnės
kultūros kūrimo įrankis.
Parodai pritaikyti ir atkurti svarbūs medijų meno kūrėjų darbai – kinetinės, interaktyvios garso ir vaizdo instaliacijos, videokūriniai, taip pat pristatomi ryškesnių iniciatyvų audiovizualiniai dokumentai iš asmeninių menininkų archyvų.
Jais pasakojama istorija, prasidedanti nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio videomeno eksperimentų, toliau
fiksuojanti aktyvų lietuvių menininkų organizacijų įsitraukimą į tarptautinius skaitmeninės kultūros tinklus ir pasiekianti aukščiausią tašką, jaunesnei menininkų kartai ėmus naudoti naująsias technologijas tiek meno, tiek interaktyvaus dizaino ar klubinės kultūros srityse.
Įvykus reikšmingiems technologiniams ir kultūriniams pokyčiams, po 2010 m. kalbėjimą apie naujus įrenginius, virtualybės ir realybės santykius perėmė kiti meno judėjimai.
Paroda „Laikmenos“, kurioje pristatomos ne tiek fizinės medijų laikmenos, kiek „laiką menantys“
efemeriški potyriai, vaizdai ir garsai, yra bandymas užčiuopti Lietuvos medijų meno reiškinio kontūrus, teigia parodos rengėja Nacionalinė dailės galerija.
Parodoje dalyvauja menininkai Lina Albrikienė, Tomas Andrijauskas, Augustinas Beinaravičius, Arturas Bumšteinas, Darius Čiuta, Julija Goyd, Institutio Media, Giedrius Kuprevičius, Migrating Art Academies,
Juozas Milašius, Vaclovas Nevčesauskas, Saulius Paliukas, PB8, Artūras Raila, Paulius Sluškonis, Mindaugas Tendziagolskis, Mirjam Wirz, Vytautas Žaltauskas.
