Nors pasaulyje siaučia pandemija, kai kurie menininkai to tarsi nejaučia. Jų dienos, kaip įprasta, bėga dirbtuvėse, kur atsiranda nauji kūriniai.
Tarp jų – ir Lietuvos fotografijos patriarchas A.Sutkus, kuris tvarkydamas savo solidų fotografijų archyvą dažnai net supainioja dieną su naktimi.
Žinomiausia pasaulyje išskirtinės spaudos ir leidybos įmonė „Steidl“ (Vokietija) jau išleido dvi lietuvių fotomenininko knygas ir parengė trečiąją – „Vaikai“.
Leidėjai, nors ir turi sunkumų dėl karantino ribojimų, skatina A.Sutkų rengti dar kelis teminius leidinius iš fotografijų, kurias jis atranda savo archyve.
Vienoje knygoje bus fotografijos meistro įamžintų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų gatvių vaizdai, o kitoje – moterys.
Pasikliauja skiepais
„Matyt, per mažai romanų buvau užmezgęs – ne taip lengva tas moteris surinkti“, – šyptelėjo menininkas. Jis džiaugėsi pasiskiepijęs nuo COVID-19, tačiau nerimavo dėl savo žmonos ir pagalbininkės tvarkant archyvą Rimos sveikatos.
„Ji dabar pagrindinis mano ryšys su pasauliu“, – prisipažino A.Sutkus ir pridūrė, jog labai laukęs žinios, kad ir žmona jau gali pasiskiepyti.
Būtent R.Sutkienė tvarkė visus reikalus, kai įmonė „Du broliai“ naujausiai reklamai pasirinko dvi garsias fotografijos meistro fotografijas – „Tėvo ranka“ ir „Mamos ranka“. O rezultatu džiaugėsi ir A.Sutkus.
„Kai pamačiau galutinį variantą, atrodė kaip europinio lygio reklama. Suderinau ir su ta mergaite, kurią fotografavau. Nes tai vis dėlto reklama.
Berniuko telefono neturiu, bet ir jis bus patenkintas. Žinau, kad jis dabar dirba gaisrininku, o mergaitė – Dailės muziejuje. Ji mūsų šeimos draugė“, – sakė fotomenininkas.
Jo planuose – dar nerodytų fotografijų paroda. Vartydamas senus negatyvus fotografas atgaivina seniai užmirštas akimirkas.
„Štai radau 1961-ųjų sutikimą Rašytojų sąjungoje. Tomas Venclova su poetu Pauliumi Širviu geria ir ginčijasi. O grafikas Rimtautas Gibavičius apsikabinęs šokdina aktorę Moniką Mironaitę“, – pasakojo A.Sutkus.
Šeima – svarbiausia
Tuo metu įmonės „Du broliai“ bendraturtis, meno kolekcininkas Andrius Jankauskas, paklaustas, kaip kilo mintis žinomas fotografijas panaudoti reklamai, prisipažino ilgai sukęs galvą, kas galėtų geriausiai atspindėti jų įmonės puoselėjamas vertybes.
„Mes puoselėjame šeimos kultūrą, juk ir mūsų įmonė įkurta mano tėvo ir nuo pat pradžių valdoma šeimos.
Sėkmingai augame kartu su savo pirkėjais. Pas mus jau ateina apsipirkti vaikai tų tėvų, kurie prieš kelis dešimtmečius pradėjo pas mus pirkti rūbus ir aksesuarus.
Todėl norėjosi kokiu nors būdu tą tęstinumą išreikšti. Nedaug įmonių tiek išgyvena, ir dar valdomos vienos šeimos. Mes norėjome tai kažkaip filosofiškai perteikti. Tai padaryti jautriai ir profesionaliai nėra lengva.
Tačiau kai vartydami didžiulį A.Sutkaus fotografijų albumą pamatėme šias dvi fotografijas, iš karto supratome, kad jos labai tinka“, – kalbėjo verslininkas.
Jo manymu, tai puikus pavyzdys, kaip menas ir verslas gali rasti bendrą kalbą. „Visi mes broliai...“ – tai ne tradicinė reklama, o specialus projektas, kuriamas bendradarbiaujant su vienu ryškiausių Lietuvos fotografijos milžinų – A.Sutkumi, laikomu vienu didžiųjų pasaulio fotografijos meistrų.
„Patikimumas, pagarba, vieningumas – visa tai galima rasti naujame šeimos valdomos bendrovės „Du broliai“ reklamos projekte, kuriame naudojamos kultinės fotomenininko fotografijos – „Tėvo ranka“ (1964 m.) ir „Mamos ranka“ (1966 m.), atspindinčios vidines, pačias jautriausias gyvenimo formas.
Tai ne tik suteikia šansą pasigrožėti menu, bet ir sužadina tokias gilias emocijas kaip nostalgija, atjauta ir švelnumas“, – teigė šio projekto rengėjai.
Projektą galima rasti dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnale „Stilius plius“ ir šios žiniasklaidos įmonės „Facebook“ paskyroje.
„Manau, kad pamatęs tą reklamą ne vienas skaitytojas pakels telefono ragelį ir paskambins tėvams ar apkabins savo atžalą. O gal drauge prisimins ir mūsų įmonę, kuri taip pat nuo įkūrimo yra valdoma šeimos.
Juk ten, kur palaikomi artimi tėvų ir vaikų santykiai, gyvenimas daug stabilesnis, kad ir koks sudėtingas jis būtų.
Visa tai puikiai iliustruoja abi didžiojo fotomenininko fotografijos, siunčiančios paprastą ir aiškią įmonės „Du broliai“ žinutę: „Visi mes broliai...“ Ji skirta visiems nuo ilgo karantino ir neaiškios ateities nerimo pavargusiems Lietuvos žmonėms“, – sakė A.Jankauskas.
Nuo Lenkijos iki Kinijos
Net ir tokiu sudėtingu metu A.Sutkaus darbais mėgaujasi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių fotografijos mėgėjai. Šį pavasarį Vilnių pasiekė žinia, kad Lodzės muziejus įsigijo septynias A.Sutkaus fotografijas.
Meno muziejus Lodzėje yra sukaupęs daugiausia Lenkijos avangardinio meno kūrinių. Pripažinto pasaulyje lietuvių menininko darbams įsigyti muziejus gavo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos programos „Nacionalinės šiuolaikinio meno kolekcijos“ finansavimą.
Neseniai galerijoje „Xin Dong Cheng Center for Contemporary Art“, esančioje žymiajame Pekino meno kvartale „798“, baigėsi A.Sutkaus paroda „Planet Lithuania“.
Ją surengęs kinų galerininkas bei kolekcininkas Xin Dong Chengas fotomenininkui atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame džiaugiasi, kad per keletą mėnesių pasigrožėti lietuvio darbais užsuko net 20 tūkst. lankytojų.
„Kinijoje nuo praėjusių metų vasaros, kai atsidarė galerijos ir kitos meno įstaigos, iki šiol dėl pandemijos jos ir nebuvo uždarytos. „798“ yra garsiausias Pekino, o gal net visos Kinijos meno kvartalas.
Taigi žmonių ten būna daug, ypač kai orai atšyla, savaitgaliais“, – sakė Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Tomas Ivanauskas, pats nemažai prisidėjęs prie parodos.
Pirmoje mūsų fotografijos klasiko parodoje norėta parodyti geriausius darbus. Tačiau kabinant fotografijas galerijoje išryškėjo įdomus dalykas: beveik iš visų nuotraukų žvelgė vaikai.
„Atsivėrė toks įdomus langas į Lietuvą – per suaugusio žvilgsnį į vaiką ar vaikų žvilgsnius į pasaulį. Tai sukėlė labai daug sentimentų lankytojams.
Atidaryme Lenkijos ambasadoriaus žmona susijaudinusi prisipažino, kad tose nuotraukose pamatė savo vaikystę. Sulaukėme daugybės puikių atsiliepimų ne tik iš kinų, bet ir iš kitų šalių diplomatų“, – džiaugėsi kultūros atašė.
Pasak jo, Lietuva ir Kinija turi nemažai panašumų. Jei prisimename tai, kas pas mus buvo sovietiniais laikais, nereikėtų užmiršti, kad Kinijoje irgi buvo panaši santvarka. Architektūra, peizažai ar veidai skiriasi, bet žmonių jausmai visame pasaulyje – tie patys.
