Su vardo diena sveikiname Benediktą, Giedrių, Ūdrį, Algedę
Šią dieną Lietuvoje
1944 m. jaunas tremtinys A. Mikutavičius kartu su draugais Sibire išleido pirmąjį ranka rašyto literatūros žurnalo „Tėvynės ilgesys“ numerį. Viso pavyko išleisti 7 numerius.
1990 m. atkurtas atskiras Lietuvių kalbos institutas – sovietų laikais, sujungus prieš tai veikusius du atskirus institutus, jis vadinosi Lietuvių kalbos ir literatūros institutu. Direktoriumi išrinktas A. Vanagas.
2003 m. Atėnuose (Graikija) „senosios“ Europos Sąjungos narės ir 10 šalių-kandidačių pasirašė ES plėtimosi sutartį, kuri įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės pirmosios. Tą dieną ir Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.
2007 m. Vilniaus miesto meru išrinktas Juozas Imbrasas. Ir dabar vėlai naktį važiuojantys Vilniaus gatvėmis vairuotojai, sustabdyti beprasmiškai įsižiebiančio raudono šviesoforo signalo, „meiliu“ žodžiu pamini šio mero polėkį prikaišioti pilną miestą šių nepigių įrenginių.
Šią dieną pasaulyje
Danai švenčia savo karalienės Margaretos II gimimo dieną (1940 m.), o viso pasaulio katalikai – Jozefo Aloizo Racingerio , 2005 m. išrinktu Popiežiumi Benediktu XVI, gimimo dieną (1927 m.) Bulgarijoje minima Pirmosios Konstitucijos diena, o Vašingtone – vergų išlaisvinimo diena. 1862 m. JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas pasirašė aktą, kuriuo išlaisvino visus Kolumbijos apygardoje vergavusius žmones.
1178 m. pr. Kristų – mokslininkų apskaičiuota data, kuomet Homero pasakojimuose apdainuotas legendinis graikų karalius Odisėjas iš Trojos karo grįžo namo.
73 m. Romos imperija galutinai užgniaužė žydų sukilimą. Po keleto mėnesių apgulties krito paskutinė žydų tvirtovė, Masada.
1853 m. Indijoje pradėjo veikti pirmas geležinkelis. Traukiniu buvo galima nuvykti nuo Bombėjaus iki Thanė miesto vakarų Indijoje.
1908 m. Jutos valstijoje (Utah, HAV) įkurtas nacionalinis gamtos sukurtų tiltų parkas (Natural Bridges National Monument).
1912 m. Hariet Quimby tapo pirmąja moterimi-pilote, lėktuvu įveikusia Lamanšo sąsiaurį.
1919 m. Lenkų armija kovodama su sovietais pradėjo Vilniaus puolimą. Po trijų dienų Vilnius buvo užimtas, o jame įsitaisiusi marionetinės Litbelo valstybės Vyriausybė – nuversta.
1922 m. Genujoje vykusios tarptautinės konferencijos metu Vokietijos respublika ir Sovietų Rusiją sudarė Rapalo sutartį, pagal kurią viena kitos atžvilgiu atsisakė visų ankstesnių skolų ir reparacijų, ir padėjo pamatus glaudžiam tarpusavio bendradarbiavimui. Vokietija tapo pirma didžiąja Europos valstybe, oficialiai pripažinusia bolševikinę Rusiją ir užmezgusia su ja normalius diplomatinius santykius. Istorikai mano, kad tai buvo lyg ir pirmoji užuomina, kad kažkada gali būti pasirašyta kažkas panašaus į Molotovo-Ribentropo paktą.
1934 m. SSRS Centrinio Vykdomojo Komiteto nutarimu buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas, kuriuo buvo numatyta apdovanoti už asmeninius ar grupinius nuopelnus, susijusius su žygdarbio atlikimu.
1945 m. raudonoji armija pradėjo Berlyno puolimą. Lemiamame antrojo pasaulinio karo mūšyje Europoje dalyvavo beveik milijonas karų.
1947 m. verslininkas ir JAV prezidento patarėjas Bernardas Baruchi, apibūdindamas tarp Sovietų sąjungos ir JAV nusistovėjusius santykius, pirmą kartą panaudojo sąvoką „šaltasis karas“.
2009 m. pasibaigė antrasis Čečėnijos karas, kurį Rusija oficialiai vadino antiteroristine operacija. Rusijos armijai galutinai įsitvirtinus visoje Čečėnijos teritorijoje, lygiai vidurnaktį buvo atšauktas antiteroristinęs operacijos režimas.
O tas, kas sugalvojo šiandien minėti „Dieną be batų“, matyt, tikras ruonis. Ypač pikta, kad taip pasivaikščiojęs gali likusią pusę pagaliau ateinančio pavasario lovoje praleisti.
