Kalvarijos žydų pavardės paaiškėjo panaudojus skutimosi putas (nuotraukos)

Penktadienį netoli sienos su Lenkija esančio Kalvarijos miestelio senosiose žydų kapinėse iš užmaršties buvo prikelta istorija, kurią jau mažai kas prisimena. Iš Izraelio atvykęs žydų bendruomenės gyvenimo Sūduvos krašte tyrinėtojas Ralphas Salingeris, pasitelkęs pagalbon porą Kalvarijos gimnazijos moksleivių, iššifravo čia palaidotų žydų pavardes.

R.Salingeriui padėjo Kalvarijos gimnazistai Kasparas ir Svetlana.<br>A.Vaškevičius
R.Salingeriui padėjo Kalvarijos gimnazistai Kasparas ir Svetlana.<br>A.Vaškevičius
Daugiau nuotraukų (1)

Algis Vaškevičius

2009-09-25 16:50, atnaujinta 2018-04-07 20:01

Tam, kad hebrajų kalba būtų įmanoma perskaityti apsamanojusiuose paminkluose išlikusius užrašus, prisireikė beveik dešimties flakonėlių skutimosi putų. Tokį būdą aptikęs internete, svečias iš Izraelio netrukus įsitikino jo veiksmingumu – ištepus putomis paminklą ir po to jį nuvalius lazdele, grioveliuose likę putos leidžia lengvai paminklų užrašus.

„Galite įsivaizduoti, kokiomis akimis prekybos centre į mane žiūrėjo pardavėjos“, - kvatojosi vešlią barzdą auginantis žydas.

Į kapines užsukęs Kalvarijos istorikas, žydų istorijos šiame mieste tyrinėtojas Alvydas Totoris tik aikčiojo – viena po kitos iš užmaršties kilo pavardės, kurias jis žino, kurias turi savo archyvuose, jos priminė miesto prekybininkas, amatininkus, turėjusius Kalvarijoje savo parduotuves, kirpyklas, kitas įstaigas.

Pusantros dienos su pagalbininkais kapinėse triūsęs R.Salingeris penktadienį popiet pagaliau ištiesė nugarą – iššifruota ir nufotografuota lygiai aštuoniasdešimties paminklų įrašų, tiek kažkada čia gyvenusių žydų pavardžių sužinota. R.Salingeris stebėjosi, kad šiose kapinėse dar išlikęs pastatas, kuriame žydai kažkada prieš palaidodami nuprausdavo mirusiuosius. Tiesa, vietos gyventojai manė, kad šiame pastate buvo meldžiamasi.

Kalvarijoje kažkada gyveno didelė žydų bendruomenė – prieš Pirmąjį pasaulinį karą beveik 80 procentų visų gyventojų sudarė šios tautybės žmonės, beveik pusė visų gyventojų buvo žydai ir prieš Antrąjį pasaulinį karą. Dabar jų nelikę nė vieno, o apie kažkada čia klestėjusią bendruomenę liudija tik vienintelis toks Lietuvoje išlikęs dviejų sinagogų ir Talmudo mokyklos pastatų kompleksas, prieš kelerius metus pradėtas remontuoti, bet, pasibaigus vokiečių „Zeit“ fondo skirtiems pinigams, taip ir likęs nebaigtas tvarkyti ir vėl yrantis.

Surinkta medžiaga apie Kalvarijos žydus niekur nedings – kitą savaitę grįžęs į Izraelį, R.Salingeris visas pavardes sudės į specialų interneto puslapį, kurį sukūrė prieš trejus metus, kai ten sudėjo visą surinktą medžiagą apie kažkada Vilkaviškyje gyvenusius žydus. Dar iki šios kelionės apie penkiasdešimt žmonių, kurių protėviai yra iš Kalvarijos, jau buvo susiradę R.Salingerį ir domėjosi, ar pavyks jam surasti artimųjų kapus Kalvarijoje.

„Skirtumas tarp Vilkaviškio ir Kalvarijos žydų kapinių – akivaizdus. Vilkaviškyje žydai gyvenę daug turtingiau, paminklai gražesni, iš granito ar marmuro, o tokių Kalvarijoje nėra, be to, ten daugiau puošybos elementų. Vilkaviškyje per dvejus metus man pavyko iššifruoti apie 180 paminklų įrašus, ir dabar susirašinėju su daugiau kaip šimtu žmonių iš viso pasaulio, kurių šaknys yra tame mieste“, - pasakojo Izraelio atstovas.

Kalvarijos kapinėse aptiktas vos vienas brangus granito paminklas, gulintis prie pat įėjimo į jas. „Kaplanas“, - perskaitė R.Salingeris, o A.Totoris iš karto pasakė, jog tai buvo miestelio centre vaisių parduotuvę turėjęs prekybininkas.

„Manau, kad kapinėse buvo ir daugiau paminklų iš marmuro ar granito, bet visi jie turbūt buvo pavogti, tik šitas, skirtas Kaplanui, dėl savo dydžio ir svorio liko kapinėse“, - svarstė istorikas.

Tiems, kurie stebisi, kodėl jis tai daro ir kam to reikia, R.Salingeris sako, kad kažkas turėjo tai padaryti, o žydai prieškario Lietuvoje suvaidino didelį vaidmenį, jie čia gyveno šimtus metų, ir to negalima pamiršti. Apie tai R.Salingeris pasakojo ir susitikęs su Vilkaviškio, Pilviškių, Kalvarijos gimnazijų moksleiviais, kurie prisipažino, jog apie kažkada šalia jų senelių gyvenusius žydus nieko nežino.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.