Jis iškilo K.Griniaus gimtadienio išvakarėse jo vardu pavadintos gatvės pradžioje. Gatvė kertasi su pagrindiniu, Pagrynių priemiestį ir Šilutę jungiančiu plentu.
Ant pusantro metro aukščio ir maždaug tiek pat pločio rausvo Lietuvos laukų riedulio fasadinės plokštumos buvo iškaltas saulėgrąžos formos įgilinimas, o jo viduryje įklijuota granitinė plokštė su išraižytais žodžiais iš K.Griniaus testamento „Giliai tikiu lietuvių tautos amžinybe...“.
Idėją pastatyti paminklą paskutiniajam demokratiškai išrinktam ir tautininkų organizuoto perversmo nuo valdžios nustumtam prezidentui, kelių prieškario Lietuvos Seimų nariui K.Griniui iškėlė Pagrynių gyventojas 70-metis Algirdas Mykolas Kubaitis. „Už ištikimybę lietuvybei“, - sakė jis žurnalistei.
Jo sūnus vilnietis Mindaugas Kubaitis sukūrė projektą, paminklų meistras šilutiškis Ričardas Undzėnas iškalė užrašus. Akmenį gatvės vyrai surado Šilutės apylinkėse, atvežė ir sumontavo ant pakilumėlės vasarą.
Prie šių darbų prisidėjo nemažai Pagrynių bendruomenės žmonių. 55 šeimų atstovai pasirašė memorialinio akmens statybos ir atidengimo aktą ir jį trečiadienį įteikė Šilutės muziejaus istorikui Dariui Barasai.
Pastarasis pasveikinio Pagrynių gyventojų iniciatyvą ir priminė, jog K.Grinius Šilutėje apsilankė 1926-aisiais ir buvo pirmasis mūsų šalies prezidentas, į šį kraštą atvykęs po jo prijungimo 1923-aisiais prie Lietuvos.
K.Griniaus vardu tada buvo pavadintas 616 tūkst. litų kainavęs naujasis tiltas per potvynių užliejamą zoną kelyje į Šilutę, o jo statybą iš dalies finansavo ir Lietuvos valstybė.
Tiltas puikiai tarnauja iki šiol, į jį veda ir dabartinė K.Griniaus gatvė.
Naująjį paminklinį akmenį K.Griniaus gatvėje pašventino Šilutės katalikų šv.Kryžiaus parapijos vikaras kunigas Vaidotas Vitė, neseniai atvykęs čia dirbti dvasios ganytoju iš Klaipėdos.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus įteikė kelias padėkas statytojams, o paminklą atidengė visų darbų organiztorius A.M.Kubaitis ir Šilutės vicemeras „tvarkietis“ Jonas Jaunius.
A.M.Kubaitis po paminklo atidengimo apgailestavo, kad buvo žvarbu, ir visko, ką galima buvo pasakyti apie Prezidentą Kazį Grinių ir jo atminimo įamžinimą trūko žmogiškos ištvermės lauke. „Bet svarbiausių istorinių faktų apie jį užmiršti nevalia“, - sakė A.M.Kubaitis.
K.Grinius gimė 1866-ųjų gruodžio 17 dieną Marijampolės apskrities Sasnavos valčiaus Selemos Būdos kaime.
Baigė Marijampolės gimnaziją, 1893 m. - Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Studijų metu buvo trumpai kalintas Maskvos Butyrkų kalėjime už dalyvavimą studentų riaušėse (1889 m.).
1914 - 1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. atsidūrė Paryžiuje, buvo Lietuvos delegacijos repatriacijos komisijos pirmininkas, rūpinosi lietuvių grįžimu iš vokiečių nelaisvės į tėvynę, padėjo apie 1000 tautiečių. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. 1920.VI.19 - 1922.II.2 vadovavo ministrų kabinetui.
1926 m. birželio 7 d. išrinktas Lietuvos prezidentu. Juo dirbo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo.
Vokiečių okupacijos metais už protestą dėl žydų žudymo metams buvo ištremtas į Ąžuolų Būdą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947 m. atvyko į Čikagą (JAV). Parašė botanikos, medicinos, istorijos veikalų, vertė iš lenkų ir kitų kalbų grožinę ir mokslo populiariąją literatūrą. Mirė 1950-ųjų birželio 4 dieną Čikagoje.
