Pagramančio piliakalnis nebuvo tyrinėjamas nuo 1904 metų, kai jį tuomet apžvalgė profesorius Pranciškus Šivickis.
P.Šivickis detalesnių tyrimų nebuvo atlikęs, todėl nežinota, ar šis piliakalnis buvo naudojamas kaip gynybinis įrenginys.
Kelias savaites Pagramančio piliakalnį tyrinėjusiems archeologams pavyko surasti II amžiuje Romoje nukaltą monetą, II–X amžių grublėtosios keramikos šukių, maždaug XVII amžiuje pagamintą peilį, gynybinės sienos iš eglinių rąstų liekanų.
Šie radiniai leidžia spėti, kad nuo II amžiaus šalia piliakalnio galėjo gyventi nemaža grupė žmonių, o IV–V a., hunų įsiveržimo į Europą metu, skalviai, arba žemaičiai, ant dabartinio Pagramančio piliakalnio kalvos, kurioje gali tilpti maždaug 3 tūkstančiai karių, pastatė pirmąją medinę gynybai pritaikytą nedidelę pilį.
„Neaišku, ar šią pilį XIII amžiuje sunaikino kryžiuočiai, ar žemaičiai patys ją paliko. Greičiausiai ant šio piliakalnio stovėjusi pilis nebuvo naudojama, nes neradome ginklų, o kultūrinis sluoksnis – plonas.
Piliakalniuose, kuriuose intensyviai buvo gyvenama, kultūrinis sluoksnis siekia apie kelis metrus.
Kultūrinis sluoksnis – svarbiausias gyvenamosios vietos požymis. Jis susidaro iš įvairiausių atliekų, kurios per ilgą laiką virsta juodu gruntu”, – pasakojo Pagramančio piliakalnį su įmonės „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” darbininkais kasinėjantis archeologas Olegas Fediajevas.
Archeologą ypač nustebino maždaug 25 centimetrų duobėje rasta moneta, kuri, anot jo, ant piliakalnio galėjo būti pamesta IV amžiuje.
Iš vario bei sidabro išlydyta maždaug trijų centimetrų skersmens moneta nukalta dar 164–169 metais.
Tikslią datą pavyko nustatyti iš monetą žyminčių atvaizdų. Vienoje monetos pusėje vaizduojamas Romos imperatoriaus Lucijaus Vero žmonos Lucilos portretas, kitoje jos pusėje – linksmybių, džiaugsmo personifikacija Hilaritas. Ant monetos užrašytos raidės SC reiškia „senatus consulto” – tai rodo, kad moneta nukaldinta Senato leidimu.
„Ši moneta dabartinės Lietuvos teritorijoje atsirado dėl prekybos ryšių su romėnų tarpininkais. Baltai romėnams parduodavo gintarą, medų, žvėrių kailius, o pirkdavo metalą, iš kurio gamindavo papuošalų, ginklų. Galbūt ši moneta buvo naudojama kaip papuošalas.
Iš viso penkiuose Lietuvos piliakalniuose archeologai rado apie 20 tokių monetų. Tai retas ir vertingas radinys”, – teigė archeologas O.Fediajevas.
