Ketvirtadienį, rugpjūčio 23 dieną, Lietuvoje plėvesuoja trispalvės su juodu kaspinu, primenančios, kad 1939 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribbentropas ir SSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas pasirašė Nepuolimo sutartį ir slaptuosius protokolus, padalijusius Rytų Europą ir atrišusius nacių bei komunistų agresoriams visą pasaulį įtraukti į karą.
Planai pulti Lietuvą subrendo anksčiau
Griežtai istoriškai žiūrint, rugpjūčio 23-oji nereiškia Lietuvos sovietinės okupacijos pradinio taško. Visų pirma, jau 1938-siais metais stalininėje SSRS buvo išleisti slapti žemėlapiai, kurioje Lietuva jau vadinama „Litovskaja SSR“.
Antra, pagal pirmąjį slaptųjų protokolų variantą Lietuva buvo numatyta kaip Vokietijos interesų zona.
Planas pakeistas rugpjūčio 28-ąją, paaiškėjus, jog Lietuva griežtai atsisako stoti į karą su Lenkija ir jėga atsiimti Vilnių. Agresyviajai vokiečių ir rusų diplomatijai nepavyko pasinaudoti Antano Smetonos priešiškumu Lenkijai ir užtraukti mūsų šaliai gėdą šimtmečiams.
Tautos prabudo Baltijos kelyje
Praėjus dešimtmečiams, nelemtojo sandėrio sukaktis Lietuvai tapo vienu atspirties taškų atgauti laisvę, kurios praradimo pradžia buvo 1939-ųjų slaptieji protokolai.
1989-siais rugpjūčio 23 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susikibo rankomis Baltijos kelyje ir tiesiai pareiškė ne tik SSRS, bet ir visam pasauliui, kad jie nori ne didesnės autonomijos, o atkurti nepriklausomas valstybes.
Bet ar Molotovo-Ribbentropo pakto pamokos nenuėjo vėjais, ar išnyko grėsmė Lietuvai vėl tapti didžiųjų valstybių užkulisinių žaidimų įkaite?
Vienareikšmio atsakymo dabartiniai Lietuvos istorikai, politikai, politikos apžvalgininkai neturi.
Signataras Romualdas Ozolas šį ketvirtadienį su nacionaliniu susivienijimu „Už Lietuvą Lietuvoje“ ketina dalyvauti akcijoje prie Latvijos sienos prieš valdžios politiką, skatinančią emigraciją.
Signataras įžvelgia istorinį akibrokštą, sakydamas: „Lietuva atsibudo 1989 -aisiais metais žiūrėdama į Vakarus, ten ir nuėjo. Vakarai dabar iš mūsų išsiurbia daugiau gyvybinės energijos nei Rytai“.
R. Ozolo nuomone, dėl Lietuvą išsekinusios emigracijos daug kalta ir dogmatiško taupymo politiką vykdanti Andriaus Kubiliaus vyriausybė, tačiau ir patys lietuviai pasirodė esantys nekantrūs, nemylintys savo tėvynės.
„Iš Lietuvos traukiasi Europa, jos vietą užima Azija. Pažiūrėkite, kas šeimininkauja Vilniaus senamiesčio kavinėse“, – kalbėjo R. Ozolas.
Anot signataro, nusilpusi valstybė, kurioje daugumą gyventojų sudaro pensininkai, tampa lengvu grobiu priešams. Politinio žaidimo taisyklės pasikeitė
Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas kalbėjo optimistiškiau, teigdamas, jog Lietuva neblogai įsisavino Molotovo-Ribbentropo pakto pamoką, pasikeitė ir tarptautinės politikos žaidimo taisyklės į gerąją pusę.
„Mūsų užsienio politika būtent ir siekiama daryti viską, kad Lietuva nebeatsidurtų antraeilių valstybių sąraše. Manau, NATO ir ES skydas yra patikima Lietuvos valstybinės nepriklausomybės garantija“, – tvirtino A. Anušauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Europos parlamentas 1939-ųjų rugpjūčio 23-ąją paskelbė atmintina data.
„O tai reiškia, kad Europa pripažino ne tik nacizmo, bet ir komunizmo nusikaltimus žmonijai. Komunizmas kaip nusikalstama valdymo sistema Vakaruose ilgą laiką nebuvo suvokiama taip giliai, kaip nacizmas“, – aiškino Seimo narys.
Istorija mėgsta kartotis
Vis tik lietuviai vis dar krūpčioja, išgirdę apie galimą Rusijos sanglaudą su Vakarais, apeinant Lietuvos interesus.
Paskutinį kartą nerimo banga buvo kilusi praėjusiais metais, kai buvo pradėta dujotiekio „Nord Stream“ eksploatacija. Politikos apžvalgininkai pabrėžė, jog dujų kanalas iš Rusijos į Vokietiją, aplenkiant kelias valstybes, didina Lietuvos izoliaciją nuo energetikos rinkos ir suteikia Rusijai daugiau galimybių manipuliuoti.
2005 m. buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio paskyrimas rusų kompanijos „North European Gas Pipeline Company“ (NEGP) stebėtojų tarybos pirmininku pasėjo Lietuvoje įtarimų, jog Rusija įtraukia Vokietijos valdančiuosius sluoksnius į savo imperines intrigas panašiai, kaip tai atsitiko prieš daugiau kaip 70 metų. Tik dabar - ne politinėje ir karinėje, o ekonominėje plotmėje. Jeigu J. Stalinas žvangino ginklais, tai Vladimiras Putinas šnypščia dujomis.
Karo istorijos žinovas Arvydas Pociūnas pritarė minčiai, jog Molotovo-Ribbentropo paktas lietuviams ir kitoms Rytų Europos tautoms įvarė nepasitikėjimo didžiosiomis valstybėmis kompleksą, kuris po Šaltojo karo sušvelnėjo, bet iki galo neišnyko iki šių dienų.
„Dabar didžiųjų valstybių politika grindžiama kitomis vertybėmis, nors ir būna įvairių nukrypimų, žmonija vis tik pažengė į priekį. Man tik neduoda ramybės Prancūzijos imperatoriaus posakis, kad istorija sukasi spirale ir turi savybę pasikartoti. Vadinasi, turime būti pasirengę pasikartojimams geriau, nei įvykiams prieš 72 metus“ – perspėjo A. Pociūnas.
