Lietuviams, kurie į Lenkiją vyksta ne tik apsipirkti, bet ir siekia plačiau susipažinti su kaimynine valstybe, įdomi gali tapti išvyka į Olštyneko Liaudies statybos muziejų, įsikūrusį etnografiniame parke.
180 kilometrų nuo Suvalkų nutolusiame Olštyneke esantis muziejus išskirtinis tuo, kad yra seniausias toks muziejus Lenkijoje ir Lietuvoje. Vienas iš keturių jo skyrių yra skirtas Mažajai Lietuvai. Kituose trijuose skyriuose sukaupti eksponatai iš Mozūrijos, Varmijos ir Pavyslio žemių.
Parką Olštyneke 1937 m. įsteigė vokiečiai, nusprendę čia perkelti Karaliaučiuje veikusį Kaimo architektūros muziejų. Pastarasis tuometėje Rytų Prūsijos sostinėje buvo įsteigtas 1909 m. ir buvo įsikūręs zoologijos sodo teritorijoje.
Muziejų į Olštyneką vokiečiai nusprendė perkelti dėl to, kad Karaliaučiaus zoologijos sode pritrūko vietos. Bet lenkų istorikai tvirtina, jog priežastys – kitos.
Gidė Anna Chremowicz teigia, kad į Rytų Prūsijos gilumą muziejų nacistinės Vokietijos ideologai nusprendė perkelti siekdami parodyti, jog gausiai lenkų apgyvendintos teritorijos yra etnografinės vokiečių žemės.
Olštynekas esą buvo pasirinktas ne atsitiktinai, o dėl to, kad netoliese buvo pastatytas mauzoliejus, įamžinęs Vokietijos prezidentą maršalą Paulą von Hindenburgą, kurį naciai garbino dėl Pirmajame pasauliniame kare laimėto Tanenbergo mūšio. Naciai skatino jaunimo ekskursijas į mauzoliejų, o idėją įkurti kaimo architektūros muziejų esą pagyrė pats Adolfas Hitleris.
1938–1942 m. į Olštyneką buvo perkelta 12 iš 20 Karaliaučiaus muziejuje stovėjusių kaimo pastatų su juose buvusiais eksponatais. Penki iš šių pastatų buvo iš Mažosios Lietuvos.
Po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos valdžia muziejaus nepanaikino, bet jį praplėtė. Dabar jo teritorija apima net 96 ha.
Muziejuje stūkso XVIII– XIX a. Klaipėdos krašte bei dabartinėje Rusijos Kaliningrado srityje suręsti pastatai. Iš Pempių ir Lankupių atvežtas ūkininko namas, tvartas, aruodas, iš Gilijos (dabar Matrosovas. – Red.) perkelta žvejo trobelė ir žuvų rūkykla.
Čia esančioje karčemoje galima paskanauti net cepelinų, į kuriuos lenkai deda miltų ir valgo be jokio padažo, bet su salotomis arba užsikąsdami duona.
