Šių Lietuvos valstybės bei visuomenės veikėjų šaknys - Sūduvos krašte.
Memorandumas buvo įteiktas vokiečių okupacinės kariuomenės generaliniam komisarui Lietuvoje (gauleiteriui) Adrianui fon Rentelnui. „Tuo metu tai reiškė savanorišką kelią į mirtį: sušaudymą nedelsiant arba kankinamą žūtį konclageryje“, - teigia istorikai.
Šiame memorandume buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lietuvių, lenkų, rusų represijas ir žydų žudymą.
Tuometė užsienio spauda stebėjosi, kad šie trys lietuviai atvirai metė iššūkį naciams, kai daugelis bijojo net pašnibždomis ištarti priešišką žodį, nes žinojo apie gresiantį žiaurų susidorojimą.
Profesorių J. P. Aleksą, vienintelį XX a. Lietuvos politiką, už patriotinę veiklą kalintą caro žandarų, du kartus sovietų ir nacių okupantų, 1942 m. gestapas suėmė, įkalino, vėliau ištrėmė į Vokietiją.
Į Lietuvą J. P. Aleksa grįžo baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
Jis dalyvavo pasipriešinimo sovietiniam režimui organizacijos „Lietuvių tautinė taryba“ veikloje, buvo pogrindinės Lietuvos vyriausybės pirmininkas.
1948 m. J. P. Aleksą suėmė NKVD ir ištrėmė į Sibirą. Tremtyje mirusio profesoriaus palaikai 1990 m. buvo atgabenti į Lietuvą ir perlaidoti Palangoje.
Panašus likimas ištiko ir profesorių M. Krupavičių.
Jis gestapininkų buvo suimtas 1942-ųjų gruodį, internuotas Vokietijoje.
Po karo jis dešimt metų vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK), nuo 1957 m. gyveno JAV, 1970 m. mirė Čikagoje.
2006 m. jo palaikai buvo perlaidoti Kauno Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.
Prieš Lietuvos gyventojų represijas bei žudymą memorandumą pasirašęs dr. K. Grinius suėmimo išvengė.
Prezidentui buvo skirtas namų areštas ir tremtis į gimtąjį Selemos Būdos kaimą (dabartinė Kazlų Rūdos savivaldybė).
1944 m. vasarą jis pasitraukė į Vokietiją, vėliau - į JAV.
Prezidentas K.Grinius dėl Lietuvos sovietinės okupacijos neteisėtumo 1947-ųjų gegužę kreipėsi į 16-os valstybių vadovus.
Po dvejų metų - dėl Lietuvos gyventojų genocido - į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių.
Dr. K. Grinius mirė Čikagoje. 1994 m. urna su trečiojo Lietuvos prezidento palaikais buvo pargabenta į Lietuvą ir palaidota Selemos kaime.
Į Marijampolės kolegijos salę susirinkę konferencijos dalyviai klausėsi artimo dr. K. Griniaus šeimos bičiulio prezidento Valdo Adamkaus prisiminimų.
„Jaučiu ypatingą moralinę atsakomybę dalyvaudamas šioje konferencijoje. Buvau tas laimingasis, kuris tiesiogiai prisilietė prie vieno iš šių trijų, memorandumą pasirašiusių, šviesuolių“, - kalbėjo Marijampolėje nebe pirmą kartą besilankantis V. Adamkus.
Jis su K. Griniaus sūnumi Liūtu (1927-1989) bičiuliavosi besimokydamas gimnazijoje Kaune ir vėliau, gyvendamas JAV. „Esu vienintelis liudininkas - mačiau, kaip po memorandumo įteikimo gestapas atvažiavo į prezidento K. Griniaus namus Kaune.
Su Liūtu buvome gretimame kambaryje, kai trys gestapininkai, iš kurių vienas buvo lietuvis, tardė prezidentą K. Grinių“, - su jauduliu tuometę įtampą prisiminė V. Adamkus.
Kalbėdamas apie anų ir dabartinių laikų sąsają prezidentas V.Adamkus vengė aštrių frazių, diplomatiškai rinko žodžius, tačiau juose jatėsi nuoskauda: „Išgyvename valstybinį chaosą. Jų (K. Griniaus, J. P. Aleksos, M. Krupavičiaus) gyvenimas turėtų būti įkvėpimu, kad mums rūpėtų žmogus.
Jie buvo tikri demokratai. Demokratijos iš vadovėlių neišmoksi, - joje reikia išaugti“.
Konferencijoje apie memorandumo istorinę reikšmę kalbėjo Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa.
Profesorius dr. Kęstutis Žemaitis skaitė pranešimą „Memorandumas krikščioniško mokslo šviesoje“.
Su memorandumo reikšme susijusiomis įžvalgomis dalijosi metraščio„Jotvingių kraštas“ redaktoriaus pavaduotojas Juozas Sigitas Paransevičius (Lenkija); Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys; Marijampolėje esančio prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus darbuotojas Tomas Kukauskas; draugijos „Suvalkija“ pirmininkė, istorikė Birutė Kižienė bei Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centros generalinis direktorius Valdas Kubilius.
Konferencijos, kurią rėmė įmonių grupė „Arvi“ ir Marijampolės savivaldybė, globėju sutikęs būti prezidentas V. Adamkus padėkojo organizatoriams už bene pirmą kartą Lietuvoje parodytą dėmesį svarbiam istoriniam faktui.
