„Rasiniai įstatymai buvo blogiausia lyderio B. Mussolini klaida,
tačiau jis vis dėlto atliko gerų dalykų daugelyje kitų sričių“,
- S. Berlusconi, ketinantis grįžti į politiką per rinkimus
ateinantį mėnesį, sakė Milane vykusios Holokausto atminimo dienos
ceremonijos kuluaruose.
Nuo 1938 metų B. Mussolini paskelbė kelis įsakus, kurie bendrai
vadinami rasiniais įstatymais, uždraudusius žydams dirbti
valstybės tarnyboje, tarnauti ginkluotosiose pajėgose ir būti
Nacionalinės fašistų partijos nariai. Šie teisės aktai taip pat
draudė mišrias santuokas su žydais.
B. Mussolini valdoma Italija prisidėjo prie žydų deportavimo į
Aušvico mirties stovyklą. Manoma, kad Holokausto aukomis tapo 7 500
šioje šalyje gyvenusių žydų.
Italija „nėra tokia pat atsakinga kaip Vokietija“, pareiškė
S. Berlusconi, milijardierius žiniasklaidos magnatas, pagarsėjęs
skandalingu elgesiu.
Šeštadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad jos
šaliai tenka „amžina atsakomybė už (nacių) nusikaltimus“.
Italijos žydų bendruomenės vadovas Renzo Gattegna pasmerkė S. Berlusconi pasisakymą, piktindamasis, kad jie „ne vien paviršutiniški ir išsakyti netinkamu metu, bet ir ...
neturintys jokios moralinės reikšmės arba istorinio pagrindo“.
R. Gattegna, vadovaujantis Italijos žydų bendruomenių sąjungai,
pridūrė: „Persekiojimas ir rasiniai antisemitiniai įstatymai
atsirado Italijoje gerokai anksčiau nei prasidėjo karas, ir buvo
taikomi esant visiškai autonomijai, valdant ... fašistų režimui,
kuris buvo nacistinės Vokietijos sąjungininkas ir uolus bei
sąmoningas bendrininkas.“
Buvusio premjero pareiškimai atskleidžia, „kaip Italijai iki
šiol sunku rimtai pripažinti savo istoriją ir savo atsakomybę“.
Centro kairiųjų pažiūrų politikai taip pat piktinosi dėl
S. Berlusconi komentarų.
„Berlusconi žodžiai yra gėda ir įžeidimas istorijai bei
atminčiai. Jis turėtų šiandien pat atsiprašyti Italijos
žmonių“, - centro kairiosios Demokratų partijos vadovas Dario
Francheschini rašo socialiniame tinkle
„Twitter“ paskelbtoje žinutėje.
Prognozuojama, kad jo partija laimės rinkimus, vyksiančius
vasario 24-25 dienomis.
Kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento narės Deboros
Serracchiani pranešime sakoma: „Tiesiog
pasišlykštėtina, kad netgi (Holokausto) atminimo dieną S. Berlusconi
stengiasi reabilituoti veiksmus diktatoriaus, įtraukusio Italiją į
Antrąjį pasaulinį karą“.
Mažos antikorupcinės partijos „Vertybių Italija“ vadovas
Antonio Di Petro pareiškė, kad S. Berlusconi
yra „ne daugiau negu (Mussolini) karikatūra“.
Ekscentriško būdo ir į skandalus dažnai įsiveliantis 76 metų
milijardierius, tris kadencijas dirbęs premjero poste, vadovauja
centro dešiniajai „Laisvės žmonių“ partijai (PDL), tačiau dar
neapsisprendė, ar sieks ketvirtą kartą vadovauti vyriausybei arba
kitokio posto ministrų kabinete, jeigu jo partija laimėtų vasarį.
PDL parlamentinės frakcijos vadovas Fabrizio Cicchitto
teisino S. Berlusconi, sakydamas: „Fašistų
diktatūra niekada nepasiekė siaubo, kokį vykdė naciai arba rusai“.
Pasak jo, kairiųjų reakcija yra politiškai motyvuota, o
„Berlusconi akivaizdžiai kalbėjo apie (B. Mussolini) socialinės
paramos politiką ir palaikymą šeimoms.“
Populistinė Šiaurės lygos partija, kuri yra S. Berlusconi
koalicijos sąjungininkė, atsisakė būti įtraukta į šiuos
debatus.
„Mes dalyvaujame rinkimų kampanijoje. Suprantu šį ginčą,
tačiau nenoriu jo skatinti“, - sakė Šiaurės lygos vadovas Roberto
Maroni.
Pats S. Berlusconi vėliau sekmadienį siekė paaiškinti savo
komentarus. „Mano istorinės analizės visuomet buvo grindžiamos
diktatūrų pasmerkimu“, - sakoma pranešime, kuriame pažymima, kad
ekspremjeras visada buvo „istorinis Izraelio draugas“.
S. Berlusconi į skandalą dėl dučės įsivelia jau ne pirmą
kartą. 2003 metais jis vienam Italijos žurnalui pareiškė:
„Mussolini niekada nieko nenužudė. B. Mussolini siųsdavo žmones
paatostogauti vidinėje tremtyje.“