Gegužės 18-osios vakarą uostamiesčio gyventojai ir svečiai „Lietuvą“ pamatys Danės upėje prie Pilies tilto, Šiaurės rago pusėje - netoli tos vietos, kurioje prieš 20 metų šimtai žmonių išlydėjo, o vėliau ir pasitiko iš kelionės per visus pasaulio vandenynus grįžusią klaipėdiečio kapitono Stepono Kudzevičiaus vadovaujamą šio burlaivio įgulą.
Senoji „Lietuvos“ įgula, lydima Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestro, iškilmingai nužygiuos iki Buriuotojų krantinės, kurią puošia ne tik šios jachtos, bet ir kitų burlaivių istorinėms kelionėms ir ekspedicijoms skirti memorialiniai knechtai su užrašais. Renginio metu įgulos nariai pasidalins prisiminimais, žygio aplink pasaulį organizatoriams ir rėmėjams bus įteikti padėkos raštai, atminimo dovanos.
Buriuotojų krantinėje susirinkę miestiečiai išgirs Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos choro traukiamas jūreiviškas šanti dainas, grupė „Nervas“ atliks legendinę Kipro Mašanausko dainą „Kokia nuostabi, Lietuva, esi“. Žvejų gatvėje eksponuojami istorinių fotografijų stendai primins pirmosios lietuvių kelionės aplink Žemės rutulį akimirkas.
Po to iškilmių dalyviai įsilies į Danės žiotyse ir Kuršių mariose vyksiantį spalvingą laivų paradą - tradicinį vasaros sezono atidarymo renginį. „Lietuvai“ skirtas flagmanės vaidmuo - garsioji jachta su įsimintinos kelionės dalyviais simboliškai plauks vilkstinės priekyje. Naktinį paradą, kuriame dalyvaus apie šimtas mažų ir didesnių pramoginių bei istorinių laivų, jachtų, prieš vidurnaktį vainikuos fejerverkas. Jį uostamiesčiui dovanoja Klaipėdos jūrų uosto krovos kompanijos.
Į iškilmes kviečiama ne tik senoji „Lietuvos“ įgula, bet visi šia jachta anksčiau buriavę jūrų entuziastai. Šio buriuotojų kalve vadinamos burlaivio denyje stovėjo nemažai žmonių - iš viso daugiau kaip 300 buvusių įgulų narių. Daugelis jų ir dabar nėra abejingi jūrai. Visi turės galimybę prisiminti praeitį, pasirašyti storoje „Lietuvos“ kelionių knygoje odiniais viršeliais. Ji bus perduota Lietuvos jūrų muziejui, jau saugančiam anksčiau buriuotojų dovanotus istorinių reisų dienoraščius, kitus eksponatus.
„Tuometis „Lietuvos“ skrydis per visus pasaulio vandenynus buvo itin reikšmingas atgimusiai valstybei, kuri dar tik stojosi ant kojų. Jachta aplink visus žemynus plukdyta Trispalvė daugelyje pasaulio uostų plevėsavo pirmąkart. Tada jie buvo geriausi šalies ambasadoriai, nešę pasauliui žinią, kad Lietuva vėl yra laisva. Todėl šis žygis yra svarbus ne tik mums, klaipėdiečiams, bet ir kiekvienam lietuviui“, - pažymėjo jubiliejinį renginį organizuojančios asociacijos „Mano miestas - Klaipėda“ valdybos narys prodiuseris Gintaras Bendžius.
Jachta „Lietuva“ 1992 metų balandžio 5-ąją atsisveikino su Klaipėdos uostu ir po trylikos mėnesių, generaliniu kursu įveikusi 33 tūkst. jūrmylių (beveik 60 tūkst. kilometrų) sugrįžo į namus. Nelengvą jūrų maratoną įveikė devyni buriuotojai. Kelionėje pasikeitė tik vienas komandos narys. Atskiruose etapuose prie įgulos prisijungė keturi tautiečiai iš užsienio šalių, tarp kurių buvo ir viena buriuojanti moteris - JAV lietuvė iš Bostono Reda Veitaitė-Limantienė.
Aplink pasaulį apskriejusią Trispalvę įgulos nariai Šiaurės rage perdavė į jachtos sutiktuvės atvykusiam Lietuvos prezidentui, Buriuotojų sąjungos garbės nariui Algirdui Mykolui Brazauskui, visokeriopai rėmusiam iššūkį vandenynams metusių uostamiesčio buriuotojų kelionę.
Po kelerių metų „Lietuvos“ žygį aplink pasaulį pakartojo dar viena jachta „Laisvė“. Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį į tokią pačią odisėją per visus vandenynus leidosi didžiausia ir greičiausia mūsų šalies jachta „Ambersail“ - ji irgi sėkmingai apiplaukė Žemės rutulį.
