Žydų žudymu kaltinamas senukas Lietuvai – nereikalingas

Ar Lietuvai reikalingas nacių nusikaltimais kaltinamas senukas? Vargu. 1915 m. Aukštadvaryje gimęs Vladas Zajančkauskas taip pat visiškai nepageidauja grįžti į Lietuvą ir jaučiasi pilnateisiu amerikiečiu. 97 metų senolis norėtų ten ir numirti – sakosi nusipirkęs žemės sklypelį kapinėse ir netgi antkapį pasigaminęs.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

2013-07-03 19:30, atnaujinta 2018-03-04 23:18

Tačiau dar 2007 m. JAV imigracijos teismas nusprendė išgrūsti jį iš šalies – už praeities faktų nuslėpimą iš jo atimta JAV pilietybė. JAV nusprendė, kad V. Zajančkauskas turi būti deportuotas ne kur kitur, o į savo gimtinę Lietuvą. Tačiau Lietuvai taip neatrodo. Ir mūsų šalis visai neprivalo jo priimti, net jeigu taip atrodo strateginiams partneriams Vašingtone.

„Vladas Zajančkauskas dalyvavo nacių surengtose masinėse žudynėse, - teigia JAV Teisingumo departamento specialiųjų tyrimų skyriaus direktorius Eli Rosenbaumas. - Jei jis būtų pasakęs tiesą po karo, jam niekada nebūtų leista patekti į šalį.“

Į JAV V. Zajančkauskas emigravo 1950 m. iš Austrijos ir 1956 m. tapo natūralizuotu JAV piliečiu.

Teisėjas nurodė išsiųsti V. Zajančkauską į jo gimtinę Lietuvą, nes jis priklausė nacių organizuotam daliniui, vadinamu „Travniko vyrai“, kuris 1943 m. dalyvavo brutaliose žudynėse Varšuvos gete.

Pats V. Zajančkauskas neigia, kad minėtu laikotarpiu buvo Varšuvoje ir tikina, jog su naciais jį siejo tik tiek, kad jis dirbo viename iš jų stovyklų Lenkijoje bare.

Sprendimą dėl deportacijos lietuvis apskundė apeliaciniam teismui, bet 2010 m. bylą pralaimėjo. JAV pilietybė iš jo atimta, tačiau senukas lyg niekur nieko iki šiol tebegyvena Amerikoje.

Teisingumas gali likti neįvykdytas

„Mes sužinojome, kad V. Zajančkauskas gyvena Masačusetse. Iš tiesų, jis ten tebegyvena. Kaip liūdnai pagarsėjusio SS pagalbinio vieneto puskarininkis V. Zajančkauskas prieš 70 metų dalyvavo brutaliame Varšuvos geto sunaikinime. Mano tarnyba prieš beveik šešerius metus gavo teismo nutartį dėl jo deportacijos.

Bet mano kolegos iš Imigracijos ir muitinės policijos negali įvykdyti šios nutarties, nes Europos šalis, į kurią buvo nurodyta deportuoti V. Zajančkauską, nesutinka jo priimti. Jo aukos 1943 m. nepatyrė teisingumo. O jeigu nė viena Europos vyriausybė neatliks savo moralinės pareigos pasiimti jį atgal – ir kuo greičiau – tai teisingumas nebus įgyvendintas ir dabar“, - šių metų balandžio 11 d. Holokausto memorialiniame muziejuje kalbėjo JAV Teisingumo departamento specialiųjų tyrimų skyriaus direktorius Eli Rosenbaumas.

Pats V. Zajančkauskas jaučiasi tikru amerikiečiu ir visai netapatina savęs su Lietuva. „Aš atvykau į Ameriką ir gyvenau Amerikoje. Tai mano vienintelė šalis. Aš neturiu jokios kitos šalies, nes Lietuvoje gyvenau tik kai buvau vaikas. O likusį gyvenimą gyvenu čia. Mes stengėmės padėti Amerikai atsigauti po karo. Dėl to mes dirbome, mano žmona ir aš“, - kalbėjo V. Zajančkauskas interviu 2011 m. rugsėjį sukurtame dokumentiniame filme „Teisingumas, kurio galima išvengti: nacių karo nusikaltėlių beieškant“.

E. Rosenbaumas apgailestauja, kad teisingumas gali taip ir likti neįgyvendintas. Buvę nacių nusikaltėliai nugyvena savo gyvenimą, taip ir nesulaukę pelnytos bausmės. V. Zajančkauskas prisipažįsta JAV turintis išsipirkęs žemės kapinėse ir netgi pasigaminęs antkapį. „Tikiuosi, kad jie manęs nedeportuos. Paskutines savo gyvenimo dienas noriu praleisti su šeima. Nedaug man beliko gyventi“, - sako jis.

Turėtų pats prašyti pilietybės

Pagrindinė kliūtis įgyvendinti teisingumui, pasak E. Rosenbaumo, yra tai, kad Europos šalių (šiuo atveju – Lietuvos) vyriausybės nesutinka priimti asmenų, kuriuos JAV nusprendė deportuoti.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija V. Zajančkausko atveju pasisako trumpai ir aiškiai: „Kadangi V. Zajančkauskas yra asmuo be pilietybės, vienintelis būdas svarstyti galimybę priimti asmenį be pilietybės gyventi Lietuvoje yra gavus jo asmeninį prašymą. Toks prašymas nėra gautas.“

Pasak ministerijos atstovų, visus asmenis be pilietybės Lietuva priima įstatymo numatytais atvejais. Pirmiausia žmogus gali kreiptis į Migracijos departamentą, kad būtų atkurta jo turėta pilietybė ir išduotas pasas.

Migracijos departamentas, gavęs prašymą, privalo įvertinti asmens galimybes atkurti pilietybę. Jeigu būtų priimtas sprendimas, kad asmuo yra turėjęs Lietuvos pilietybę ir turi teisę atkurti ją, taip ir būtų padaryta.

Kad V. Zajančkauskas pats pareikštų norą gyventi Lietuvoje, mažai tikėtina. Kitos valstybės sprendimas, kad asmuo turi būti išsiųstas į Lietuvą, Lietuvai nėra įsakymas – pagal mūsų įstatymus, mes neprivalome jo priimti.

Pasak ministerijos, šiandien V. Zajančkausko klausimas toks yra vienintelis, t.y. kitų ekstradicijos prašymų nėra.

Nusikalto ne Lietuvoje

Audronius Ažubalis, užsienio ministru buvęs 2010 m., kuomet JAV buvo atmesta V. Zajančkausko apeliacija, portalui lrytas.lt sakė, kad ypatingo amerikiečių spaudimo tuo metu ministerija nejutusi.

A. Ažubalio nuomonė lygia tokia pat – Lietuva neprivalo pataikauti Amerikai ir priimti V. Zajančkausko:„Mes neturime jokio teisinio pagrindo, - sako buvęs ministras. - Su JAV mes turime pasirašę ekstradicijos sutartį, bet ji liečia abiejų valstybių piliečius. O šitas pilietis nebuvo ir nėra Lietuvos pilietis“.

Pasak buvusio ministro, nėra aišku, ar apskritai V. Zajančkauskas tikrai yra nacių nusikaltėlis. „Bet jeigu jis nusikaltėlis, jis turi būti teisiamas toje valstybėje, kurioje nusikalto, arba toje valstybėje, kuri išaiškino jo nusikaltimą“, - sako jis.

V. Zajančkauskas kaltinamas už nusikaltimus, padarytus Lenkijoje. Taigi, būtų logiškiau jį deportuoti ir teisti ten. Ar Lenkijoje V. Zajančkauskas labiau pageidaujamas, nei Lietuvoje – retorinis klausimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?