Valdovų rūmuose greta didžiųjų kunigaikščių bus pagerbtas ir A. Brazauskas

Akmeninėmis Valdovų rūmų lūpomis prabilo Lietuvos, buvusios vienos galingiausių Europos valstybių, istorija. Daugybės lėšų, istorikų, architektų, statybininkų prakaito pareikalavę, politinių intrigų ir apkalbų antpuolį atlaikę Lietuvos Didžiosos Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmai pagaliau atvers duris lankytojams. Simbolinis jau garsėjančio Europoje muziejaus atidarymas įvyks šeštadienį, liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną.

Valdovų rūmų muziejuje galima pajausti Lietuvos kunigaikščių prabangą ir politinę galią.<br>D. Umbrasas
Valdovų rūmų muziejuje galima pajausti Lietuvos kunigaikščių prabangą ir politinę galią.<br>D. Umbrasas
Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Jul 4, 2013, 4:44 PM, atnaujinta Mar 4, 2018, 10:42 PM

Tikimasi, jog Valdovų rūmus aplankys ir aukšti Briuselio pareigūnai, tam kad sužinotų, jog ES pirmininkavimo estafetę perėmusi šalis ne visą laiką buvo kuklus, dėl emigracijos kasmet tuštėjantis žemės lopinėlis nuo Nemuno žemupio iki Baltijos jūros. Būta ir geresnių laikų.

Parodos užpildė dar ne visą maždaug 5 tūkst. kvadratinių metrų viešosioms erdvėms skirtą plotą. Iki visiškos LDK valdovų rūmų atkūrimo pabaigos dar reikės maždaug 3 metų ir apie 75 mln. Lt. Bet ir jau veikiančios parodos atskleidžia senųjų Lietuvos valdovų galybę ir išskirtinę prabangą.

„Pagal mūsų Valdovų rūmų muziejaus statybos patirtį savo projektus koregavo vokiečiai, atstatantys istorinius rūmus Berlyne. Mūsų projektu žavėjosi Italijos, kitų Europos šalių muziejininkai. Gaila, kad mūsų šalyje buvo paskleista daug klaidingų žinių, šmeižto“, - per ekskursiją žurnalistams po Valdovų rūmų muziejaus menes kalbėjo direktorius Vydas Dolinskas.

Jis čia pat pastebėjo, jog, pagal „Vilmorus“ tyrimų duomenis, 80 proc. Lietuvos gyventojų remia LDK valdovų rūmų atstatymo projektą, kaip Lietuvos istorinės galybės simbolį, ir tik 11 proc. jį laiko korupcijos, lėšų švaistymo židiniu.

Išliko pilies sienos

Valdovų rūmų atstatymo kritikai, tarp kurių yra ir istorikų, skeptiškai vertino projekto istorinį tikroviškumą, sakydami, jog senoje vietoje statomas naujas namas.

Valdovų rūmų direktorius V. Dolinskas stengėsi įrodyti, jog Lietuvos vardą pasaulyje išgarsinusių kunigaikščių sostapilis atkurtas kiek įmanoma tikroviškiau, panaudota daug pradžiakilmės medžiagos.

„Daugelis mano, jog Kelno katedra yra tikroji ankstyvoji gotika. Bet iš tiesų jos likę penktadalis, bokštai perstatyti XIX a., o Vavelio pilis Krokuvoje atstatyta XX a. pradžioje. Mes ir nesakome, kad LDK valdovų rūmai iki smulkmenų atrodė būtent taip, kokius matome dabar. Bet jie galėjo taip atrodyti, sprendžiant iš išlikusios vaizdinės medžiagos (piešinių), archeologinių radinių, statinio liekanų. Galiu drąsiai teigti, jog erdvinė sandara atkurta beveik 100 proc. tikslumu“, - tvirtino V. Dolinskas.

Praeities tikrovė alsuoja jau parodos pradžioje – lankytojams atsiveria senosios, dar XIII a. statytos pilies sienos ir pamatai. Ši pilis buvo pastatyta 100 anksčiau nei vadinamoji Gedimino pilis ant kalno, kurios bokštas tapo Vilniaus simboliu.

Matyti net pajuodusios plytos, ištrupėjęs granitas – XVII a. viduryje vykusių mūšių su Maskva liudijimai. Tada Vilnių trumpam buvo užgrobę Maskvos Rusijos (didžiąją dalį senosios Kijevo Rusios žemių valdė Lietuva) caro Aleksejaus kariuomenė. Valdovų rūmuose rusai įsirengė parako sandėlį ir spėjama, kad mūšio su lietuviais metu parakas užsiliepsnojo, įvyko didelis sprogimas.

Karalienę pražudė meška

Kaip pasakojo V. Dolinskas, Valdovų rūmai mena ir liūdnas, ir romantiškas istorijas. Kieme, kuriame šeštadienį vyks atidarymo iškilmių koncertas, prieš 4-5 šimtus metų buvo priimami diplomatiniai pasiuntiniai, diduomenė gėrėdavosi, šių laikų akimis žiūrint, žiauriu reginiu: žvėrių pjudynėmis.

Vieno tokio cirko metu meška letena užkabino Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos žmoną Ceciliją Renatą iš Habsburgų giminės, šioji nuo žaizdų mirė. Moteris buvo nėščia, mirdama pagimdė neišnešiotą kūdikį.

Greta rūmų esančioje senojoje Jogailaičių katedroje Žygimantas Augustas slapčia susituokė su viena gražiausių ano meto Europos moterimi – Barbora Radvilaite.

Būtent Žygimantas Augustas pastatė renesanso stiliaus rūmus, kurie atstatyti šiais laikais.

Puikieji Žygimanto Augusto gobelenai

LDK valdovų rūmų muziejaus darbuotojai ypač didžiuojasi iš seniausių laikų likusių koklių kolekcija. Ant jų matyti Vyčio ir Gediminaičių stulpų atspaudai.

„Tokios gausybės koklių mums pavydi Vavelio valdovų rūmai“, - pabrėžė muziejaus direktorius V. Dolinskas.

Turtingas muziejus ir gobelenais, juos ypač mėgo Žygimantas Augustas. Pirkdavo juos slapčia nuo lenkų, nes jie pavydžiai sekė, kam Lietuvos kunigaikštis išleidžia jungtinės valstybės pinigus.

Vienas gobelenas ypač vertingas – jame išausta valstybinė Lietuvos simbolika, rodanti pastangas išsaugoti nepriklausomumą nuo Lenkijos.

Jį pavyko įsigyti viename Paryžiaus aukcione slapčia, kad nesužinotų lenkai, kurie irgi po visą Europą „medžioja“ istorinio likimo sujungtų Lietuvos ir Lenkijos valstybių palikimą.

„Dabar įsigyti šios relikvijos, pagal dabartinį Viešųjų pirkimų įstatymą, nebūtų įmanoma. Reikėtų pirkti patį pigiausią daiktą“, - šmaikštavo V. Dolinskas.

Rūmų menės grįstos marmuru, atgabentu iš Skandinavijos kasyklų – tų pačių, iš kurių akmuo buvo vežamas ir Žygimanto Augusto laikais.

Įvedė vandentiekį

Muziejaus lankytojams atsivers LDK, buvusios vienos stipriausių ir didžiausių Europos valstybių, ekonominio suklestėjimo, politinės galybės laikai.

Krosnys, židiniai, ginkluotė, šarvai, senoviniai paveikslai skleidžia tviskančios Lietuvos diduomenės prabangos spindulius.

Valdovų rūmai spindėjo ne tik auksu, bet ir ano meto technologijų pažanga. Rūmuose jau XVI a. buvo įvestas vandentiekis, prie kurio, kunigaikščiui išvykus, galėjo prisijungti ir Pilies gatvėje gyvenę turtingi vilniečiai.

Pagerbs A. Brazausko atminimą

Iškilmingos muziejaus atidarymo valandos nesulaukė prezidentas, buvęs premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas, labiausiai rūmų atstatymo idėja degęs šiuolaikinės Lietuvos vadovas.

Vis tik klaidingai manoma, jog jis yra pagrindinis rūmų atstatymo iniciatorius. Idėja gimė dar Sąjūdžio laikais, ją iškėlė ir rutuliojo profesoriai Vytautas Urbonavičius, Kazimieras Vitkauskas, Česlovas Kudaba ir kiti iškilūs kultūros asmenys.

„Tačiau A. Brazauskas, būdamas premjeru, daugiausiai iš šalies vadovų padarė, kad 8 metrus po žemėmis buvę pamatai iškiltų, ant jų būtų atkurtas Lietuvos istorinės didybės simbolis. Atstatyti Valdovų rūmus jis laikė vienu didžiausių savo gyvenimo tikslų“, - teigė V. Dolinskas.

Netolimoje ateityje, užbaigiant rūmų parodas, numatoma įrengti ekspoziciją, skirtą A. Brazauskui.

„Jo vardas turėtų švytėti šalia didžiųjų kunigaikščių vardų. Juk tai tiesa – Gediminas pastatė pilį, Žygimantas Augustas – Valdovų rūmus, A. Brazauskas juos atstatė", - pabrėžė Valdovų rūmų direktorius V. Dolinskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.